Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Atomo sandara (Fizika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2011-04-07 0
Daugiamilijardinės vertės kompiuterių pramonės perspektyvos labai priklauso nuo sugebėjimo priversti elektros srovę tekėti medžiaga efektyviai. Vis dėlto bet kokiame elektroniniame įtaise, pavyzdžiui, kad ir kompiuterio tranzistoriuje, atomų buvimas neišvengiamai apsunkina elektronų tarpusavio sąveikos nagrinėjimą. Naudodami savo sukurtą sistemą, RIKEN Pažangiųjų mokslų instituto (Japonija) tyrėjai kartu su kolegomis iš Konstanco universiteto (Vokietija), pabaigė pir...
(0) 2014-11-21 37
Naudodami tą patį masyvų akceleratorių, kuris įrodė nepagaunamojo Higso bozono egzistavimą, CERN fizikai atrado dvi naujas „sunkiasvores“ subatomines daleles.
(0) 2018-05-19 32
<a href="https://www.jlab.org/div_dept/dir_off/personnel/bios/Bio-VBurkert.html">Volkeris Burkertas</a> su kolegomis Thomaso Jeffersono nacionalinėje greitintuvo laboratorijoje Newport News, (VA) p
(0) 2011-08-25 0
Didelė tarptautinė mokslininkų komanda ėmėsi nagrinėti neįprastus neutronais prisotintus cirkonio atomų branduolius, kurių formų įvairumas lemia paties atomo stabilumą. „Branduolio pavidalas atspindi jo kvantinės būsenos simetriją“, – aiškina komandos narys Hirojošis Sakurajus (Hiroyoshi Sakurai) iš RIKEN Nišinos greitintuvų mokslo centro (Japonija). Gauti rezultatai padeda suprasti, kiek neutronų reikia, kad branduoliai būtų stabiliausi.
(0) 2016-05-27 44
Fizika kartais gali būti itin paini ir sudėtinga, tačiau vienas iš akivaizdžiausių jos aspektų – kad viską mūsų Visatoje valdo keturios fundamentalios jėgos – gravitacija, elektromagnetizmas ir silpnoji bei stiprioji sąveikos.
(0) 2011-03-31 0
Kai 1996 metais biofizikas Luka Turinas (Luca Turin) pirmasis iškėlė mintį, jog kvantinė mechanika gali padėti suprasti, kaip mes užuodžiame įvairius aromatus, ši idėja mokslininkų bendruomenės buvo sutikta nevienareikšmiškai. Per pastaruosius 15 metų pasirodė darbų, ir palaikančių L. Turino hipotezę, ir kritikuojančių ją. Tačiau visai neseniai šis tyrėjas, dabar dirbantis Masačiusetso technologijos institute (JAV) ir Flemingo biomedicinos mokslų centre (Graikija)...
(0) 2013-05-17 2
Astatis yra periodinės sistemos elementas, susidarantis natūraliai, tačiau Žemėje jo aptinkama mažiau už bet kurį kitą natūraliai susidarantį cheminį elementą. Mokslininkų vertinimu, Žemėje iš viso yra ne daugiau nei 28,35 gramo (uncija) astačio. Ilgą laiką šios cheminės retenybės fundamentalūs ypatumai mokslininkams nebuvo žinomi, tačiau CERN laboratorijos tyrėjams Šveicarijoje pagaliau pavyko praskleisti ir šios paslapties šydą.
(0) 2016-05-26 34
Žaibai nėra retas reiškinys – kiekvieną sekundę žaibas į Žemę trenkia maždaug šimtą kartų, tačiau žaibų galia yra nepaprasta. Kiekviename žaibe gali būti iki milijardo voltų elektros įtampos, kuri kartais neaplenkia ir žmonių.
(0) 2012-05-29 0
Didelio intensyvumo lazerio spinduliui sąveikaujant su atomu įvyksta susidūrimas. Tokios sąveikos pasekmė dažniausiai yra vienelektronė jonizacija, kurios metu iš atomo pašalinamas elektronas. Tačiau kartais iš atomo išlekia du elektronai. Įvyksta dviguba jonizacija.
(0) 2014-05-26 -14
Dangų nutvieskus smarkiems žaibams, neretai gamtos reiškinių pasekmes pajuntame ir mes – dingsta elektra, sutrinka internetas, nutrūksta radijo ryšys ar gatvėse sutrinka šviesoforai. Meteorologai sako, kad šią vasarą audringų gamtos reiškinių gali būti gausu. Dėl ko kyla žaibas, kodėl žaibuojant kartais sutrinka techninė įranga ir kaip nuo sutrikimų jų apsisaugoti?
(0) 2011-02-01 0
NIST (Nacionalinio standartų instituto) mokslininkai sugebėjo užsukti plokščią elektronų bangos frontą ir sukurti spiralinę srovę, panaudodami plonas plėveles, turinčias 5 mikronų diametro plyšelius. Nanodydžio plyšeliai sumaišo elektronų bangos frontus taip, kad susidaro spiralinės formos. Šis metodas sukuria keletą elektronų pluoštelių, lekiančių skirtingomis kryptimis. Kiekvienas pluoštelis sudarytas iš elektronų, besisukančių apie pluoštelio centrą.
(0) 2018-03-20 20
Neutroninės žvaigždės gali egzistuoti todėl, kad objekto, 1,5-3 kartus masyvesnio už Saulę, gravitaciją gali atsverti neutronų slėgis. Šis slėgis nėra toks, kaip mums įprastas šiluminis slėgis; jį sukelia ne dalelių judėjimas, o kvantinės jų savybės, neleidžiančios dviems neutronams priartėti pernelyg arti vienam prie kito. Toks „išsigimimo“ slėgis palaiko ir baltąsias nykštukes bei netgi planetas-milžines.
(0) 2011-08-15 0
Kol kas buvo žinomos dvi skirtingos kietųjų kūnų rūšys: viena susidaro iš skysčio, kuomet šis paveikiamas dideliu slėgiu, o kita gimsta, kai skystį veikiantis slėgis yra sumažinamas.