Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Medžiagų struktūra (Fizika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(9) 2018-03-27 119
Atrodo, kad grafenas turi begalę puikių savybių. Dabar mokslininkai nustatė, kad suspaudžiant du grafeno sluoksnius ir juos sukant, tokia medžiaga tampa superlaidi.
(7) 2019-04-12 40
Mokslininkai iš Beihang’o universiteto, Kinijos, sukūrė skystą metalą, kuris gali keisti savo formą, būti tempiamas ir traukiamas įvairiomis kryptimis. Jo elgesys labai primena tai, ką matėme fantastiniame filme „Terminatorius“. Belieka tikėtis, kad metalo panaudojimo scenarijus bus kitoks, nei matėme tame pačiame filme.
(7) 2019-03-16 27
Lengvas ir itin plačiai paplitęs polietileno teraftalato (PET) plastikas yra perdirbamas, tačiau vėliau daugelis daiktų tampa neperdirbami. Taip yra todėl, kad regeneruotas PET (rPET) tiesiog nėra toks geras, kaip originalus PET. Tačiau naujas perdirbimo procesas ne tik užtikrina perdirbto plastiko reikalingas savybes, bet netgi jį pagereina.
(6) 2017-11-25 62
<em>Anglis – pragarai, be anglies negerai… ar kažkaip panašiai. Atrasta dar viena anglies alotropinės atmainos, grafeno, savybė, galinti padėti aprūpinti energija pačius mažiausius prietai
(5) 2018-05-22 59
Grafenas yra tiesiog stebuklingas: tai yra stipriausia žmogaus sukurta dirbtinė medžiaga. Dabar mokslininkai grafeną panaudojo kurdami naujo tipo betoną, kuris yra daug stipresnis, atsparesnis vandeniui ir gerokai ekologiškesnis nei tas, kuriuo iki šiol naudojamės.
(3) 2014-09-12 7
<em>Suspauskite molinę puodynę ir ši sutrupės. Bet ultraploni keraminiai karkasai gali atsistatyti po spaudimo. Šios medžiagos gali būti padarytos tokios lengvos, kad jų tankis darosi panašus
(2) 2019-02-18 67
Mokslininkai panaudojo visiškai naują techniką ir įprastus metalus pavertė „metaline mediena“, pasižyminčia gerokai didesniu stiprumo ir svorio santykiu.
(2) 2013-08-05 0
Amžina automobilinė alyva? Superatsparūs įvairių mechanizmų ir kitų įrenginių komponentai? Panašu, kad jau netrukus tai taps realybe. JAV chemikai išrado naują polimerų rūšį, kuri sugeba atkurti save jį pažeidus arba jam susidėvėjus. Atradimas pristatytas žurnale "Nature Chemistry".
(2) 2016-03-24 13
Saulės šviesos lopinėlis gali būti viskas, ko reikia, kad ateityje išskalbtume drabužius. Tokį proveržį žada naujas nano tyrimas apie savaime išsivalančius audinius.
(2) 2012-12-10 2
Kalifornijos universiteto Deivise (University of California – Davis) chemikai, naudodamiesi japonų sinchrotronu, ištyrė fermentus, kurie galėtų padėti išspręsti ekologiškumo principais besiremiančiai, arba „žaliajai“, ekonomikai svarbų patikimų energijos šaltinių klausimą. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale Angewandte Chemie.
(2) 2019-04-10 46
Tarptautinė mokslininkų komanda sugebėjo užfiksuoti „nepagaunamą“ medžiagos būseną tiesiog kambario temperatūroje ir ją išlaikyti stabilią. Ši būsena vadinama „super kristaline“ ir viskas ko reikėjo, panaudoti už akies mirktelėjimą trumpesnius lazerio impulsus. Na gerai, ne viskas jau buvo taip paprasta.
(2) 2019-03-14 15
Metalo pluoštas yra stiprus, bet negali būti labai stipriai ištemptas. Tuo tarpu guminis pluoštas yra tąsus, bet ne itin stiprus. O kodėl gerųjų savybių neapjungus? Mokslininkai būtent tai ir padarė. Sukūrė hibridinį pluoštą, kurį galima panaudoti, kaip pakavimo medžiagą, minkštojoje robotikoje ir aukštųjų technologijų tekstilėje.
(1) 2012-06-28 0
Tarpdisciplininė mokslininkų grupė iš Masačiusetso technologijų instituto bei Ispanijos pasiūlė naują matematinį metodą, skirtą elektronų elgsenos modeliavimui nekristalinėse medžiagose. Nekristalinės medžiagos gali vaidinti svarbų vaidmenį naujuose įrenginiuose, taip pat ir saulės elementuose, organiniuose šviestukuose bei lanksčiose elektroninėse grandinėse.
(0) 2016-12-12 22
Fizikai, ištyrę Chatyrkoje, Koriakų kalnyne (Rusija) 2011 m. nukritusio meteorito liekanas, jame rado itin retą kristalą, pasižymintį neįprasta simetrija. Tai – trečias toks atvejis, – rašo „Science Alert“. Ankstesni atvejai šiame regione aprašyti 2009 ir 2015 m.
(0) 2019-05-21 -1
Mokslininkės karjerą Edita Garškaitė pradėjo Vilniaus universitete (VU) daugiau nei prieš dešimt metų. Per tą laiką ji spėjo pasisemti patirties Norvegijoje, Taivane, Izraelyje ir kitose šalyse. Savo tyrimais ji stengiasi sukurti ugniai atsparią medieną.