Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Metalai (Fizika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2011-08-26 1
Nors medžiagų mokslo specialistai jau ilgą laiką kartojo, jog teoriškai esant itin aukštam slėgiui, galinčiam sukurti aplinką, artimą Žemės gelmėms, turėtų egzistuoti supertanki aliuminio atmaina, tokios atmainos niekas akyse nebuvo regėjęs. Tiesa, visai neseniai situacija kiek pasikeitė.
(0) 2011-08-12 0
Modifikuoti metalai, keičiantys spalvą, kuomet atsiduria tam tikrų dujų sklidinoje terpėje, galėtų perspėti vartotojus, jeigu maisto pakuotė buvo pažeista ir į ją pateko oro arba namuose susidarė anglies monoksido perviršis. Šis atradimas galėtų įtakoti tiek pramoninių, tiek komercinių oro kokybės jutiklių gamybą.
(0) 2011-07-07 0
Mokslininkai iš JAV Lorenco Berklio nacionalinės laboratorijos Energijos departamento bei Štutgarto universiteto, esančio Vokietijoje, sukūrė pirmą pasaulyje trimatę plazmoninę liniuotę, kuri leidžia matuoti nanometrinius pokyčius makromolekulinėse sistemose. Šios trimatės plazmoninės liniuotės galės mokslininkams suteikti detalią informaciją apie įvairių procesų biologinėse struktūrose dinamiką, pavyzdžiui, DNR sąveiką su fermentais, peptidų judėjimą ar ląste...
(0) 2011-06-21 0
Pagal apibrėžimą stiklas yra amorfinė medžiaga: jo atomai yra išsidėstę taip, kaip jiems patinka. Tačiau kuomet mokslininkai mažyčius metališkojo stiklo bandinius paveikė milžinišku slėgiu, paaiškėjo įdomus faktas: atomai ėmė ir suformavo tvarkią struktūrą – monokristalą.
(0) 2011-06-14 0
Pristatyta medžiaga, kuri keičia savo tvirtumą tik paspaudus mygtuką. Šis pokytis vyksta per keletą sekundžių pasikeitus medžiagos elektroninei struktūrai. Tvirta ir trapi medžiaga tampa minkšta ir lanksti. Šio pasiekimo naujumas yra tai, kad tokia transformacija yra valdoma elektriniais signalais. Šį stebuklą sukūrė medžiagų fizikas profesorius Jorgas Vaismiuleris (Jörg Weißmüller), dirbantis Hamburgo technikos universitete (Technical University of Hamburg) ir Helmholt...
(0) 2011-05-09 0
Visai neseniai Raiso universiteto (JAV) tyrėjų vadovaujama komanda pasiūlė vieną iš pirmųjų teorinių paaiškinimų, kodėl dviejų skirtingų rūšių aukštatemperatūriai superlaidininkai elgiasi labai panašiai.
(2) 2011-04-01 0
Ratgerso (angl. Rutgers) inžinerijos mokyklos mokslininkai teoriškai išnagrinėjo ypatingai stiprių metalo lydinių klasę. Šie lydiniai turi didelį pritaikomumo potencialą spyruoklių, jutiklių ir perjungiklių gamyboje. Naujosios medžiagos leistų sumažinti prietaisų dydį ir jie būtų jautresni.
(22) 2011-03-28 2
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, byloja liaudies išmintis. Šeštąją ciklo „Aštuoni Visatos kraštutinumai“ dalį šia sentencija pradedame ne veltui – šįkart mėginsime išskirti, apibrėžti, įvardyti tankiausią Visatos objektą.
(0) 2011-03-03 0
Retieji žemės elementai yra brangūs, bet būtini stiprių nuolatinių magnetų komponentai. Vis dėlto jų poreikį šiam tikslui galima sumažinti. Būtent tai pavyko pademonstruoti Austrijos mokslo fondo finansuojamais kompiuteriniais modeliavimais.
(0) 2011-02-25 0
Tarptautinė tyrėjų komanda atrado naują magnetinių superhalogenų klasę – tam tikro dydžio ir sudėties atomų telkinius, pasižyminčius nepaprastu stabilumu. Tikimasi, kad šie dariniai gerokai pastūmės medžiagų mokslą į priekį, mat mokslininkų planuose – iki šiol neregėtų druskų, turinčių magnetinių ir superoksidacinių savybių, sukūrimas.
(0) 2011-02-22 1
Plazmonai, arba elektronų tankio bangos, jau kurį laiką itin domina tiek teoretikus, tiek taikomųjų mokslų atstovus, mat šios kvazidalelės pasižymi neįprastomis savybėmis, kurias tikimasi panaudoti tobulinant jutiklių ir fotonikos technologijas. Vis dėlto pagaminti sudėtingas nanostruktūras, būtinas plazmonų sukūrimui, nėra lengvai išsprendžiamas uždavinys. Laimei, dviem japonų mokslininkams – Vakanui Kubo (Wakana Kubo) iš RIKEN Inovacijų centro bei Šigenoriui Fud...
(0) 2011-02-21 0
Anglies nanovamzdelių panaudojimas kuriant plėvelių tranzistorius galėtų būti pritaikytas lankstiems, didelio našumo bei permatomiems prietaisams, tokiems kaip elektroninis popierius, gaminti. Vienas didžiausių iššūkių, susijusių su tokių tranzistorių darbu, yra sudėtinių tranzistoriaus dalių – metalinių bei puslaidininkinių nanovamzdelių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis, konstravimas. Naujame tyrime, mokslininkai sukūrė naują nanovamzdelių gaminimo būdą,...
(0) 2011-02-14 0
Naujas nanodalelių ir grafeno darinys yra ilgaamžiškesnė katalizinė kuro elementų medžiaga. Taip skelbia straipsnis, paskelbtas „Journal of the American Chemical Society“ žurnalo internetinėje svetainėje. Gauta katalizinė medžiaga yra ne tik tvirtesnė, bet ir chemiškai aktyvesnė. Mokslininkai yra įsitikinę, kad ji leis pagerinti kuro elementų savybes.
(0) 2011-02-13 0
Lorenco Livermoro nacionalinės laboratorijos (JAV) tyrėjai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Prancūzijos, išsiaiškino, jog cerio kristalai, veikiami aukšto slėgio, ima elgtis labai neįprastai. Pravartu priminti, kad cheminis elementas ceris yra įdomus tuo, jog gali būti naudojamas kaip katalizatorius ir kuro priedas.
(2) 2011-02-04 0
Mokslininkų grupei, vadovaujamai dr. Tsujošio Hasegavos (Tsuyoshi Hasegawa) iš Tarptautinio medžiagų nanoarchitektonikos centro (Japonija), pavyko sukurti novatorišką „atominį tranzistorių“, galintį atlikti tiek logines, tiek atminties funkcijas. Kas svarbiausia, naujasis įrenginys suvartoja milijoną kartų mažiau energijos už analogišką įprastinį įtaisą. Manoma, kad loginiai elementai, sugebantys išlaikyti savo būseną (t. y. atlikti atminties funkciją), bus nepake...