Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Teorinė fizika (Fizika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-02-13 30
Neretai girdime astrofizikus ir kosmologus sakant, kad itin tolimi Visatos regionai tolsta nuo mūsų greičiau už šviesą. Bet ką tai reiškia? Ar jie nori pasakyti, kad Visatoje yra objektų, gal
(5) 2019-02-01 21
Vakuumas nėra tuščias. Netgi ten, kur nėra materijos ar spinduliavimo, yra struktūra – ir gal net pavyktų panaudoti pačią vakuumo struktūrą žinučių siuntimui ir gavimui.
(3) 2019-01-23 16
Mokslininkai žengė dar žingsnį link eksperimentinio Hawkingo radiacijos egzistavimo patvirtinimo. Weizmanno mokslo instituto Rehovote, Izraelyje, tyrėjai pranešė sukūrę stimuliuotą Hawkingo
(13) 2019-01-08 18
Tarkime, turite du objektus: biliardo kamuoliuką ir plunksną. Numetate abu objektus iš vienodo aukščio ir vienu metu. Jeigu reikėtų lažintis, neabejojame, kad statytumėte už tai, jog kamuoliukas žemę pasieks pirmas – ir būtumėte teisūs. Kaip jau 1589 metais pademonstravo Galilėjus, objekto masė neturi reikšmės gravitacinei traukai.
(3) 2018-12-29 12
Stiklą daug lengviau sudaužyti nei sudaužytą padaryti kaip naują. Bet tai galioja tik mums įprastame klasikiniame pasaulyje.
(0) 2018-12-18 16
Tamsioji materija ir tamsioji energija kartu sudaro apie 95% Visatos masės energijos, tačiau kol kas mes kone visiškai nežinome, kas tai per dariniai. Nekeista, kad karts nuo karto atsiranda naujų egzotiškų hipotezių, siekiančių juos paaiškinti – ar po vieną, ar abu iškart.
(0) 2018-12-15 49
2014 metais Europos kosmoso agentūra, kurianti „Galileo“ palydovinės navigacijos tinklą, patyrė nesėkmę – du šios sistemos palydovai buvo iškelti į netinkamą orbitą ir negalėjo būti naudojami padėties nustatymui, nes apie Žemę skriejo ne apskritimine, o elipsine orbita. Tačiau ne ideali orbita buvo panaudota kitu tikslu: mokslininkai suprato, kad ši įranga yra idealiai tinkama Alberto Einsteino Bendrajai reliatyvumo teorijai patikrinti, rašo sciencenews.org.
(3) 2018-12-08 35
Galaktikos sukasi apie savo ašį greičiau nei turėtų. Erdvė plečiasi, nors ir neturėtų. O pabandžius iš fizikinės pusės pažvelgti į šių reiškinių priežastis akyse aptemsta, rašo „Science Alert“.
(0) 2018-11-30 -7
Arčiausiai Žemės esanti žvaigždė yra Saulė, tuo tarpu kitos yra taip toli, kad astronomai atstumą nuo mūsų iki jų matuoja jau nebe kilometrais, o šviesmečiais. Jei tokį atstumą bandytume užrašyti kilometrais – gautume be galo didelius skaičius, tuo tarpu šviesmečiai yra paprastesnis būdas, nes šviesa Visatoje juda greičiausiai.
(0) 2018-10-20 42
Astronominiams stebėjimams labai svarbi teleskopo raiška – mažiausias išskiriamo objekto dydis. Kuo didesnis teleskopas, tuo geresnė jo raiška, bet didelius teleskopus statyti labai brangu. Viena naudinga alternatyva yra interferometrai – sistemos, apjungiančios keleto teleskopų gaunamą informaciją ir galinčios pasiekti tokią raišką, tarsi teleskopo dydis prilygtų atstumui tarp sujungtų teleskopų.
(5) 2018-10-19 19
Įprastinis kosmologijos modelis teigia, kad didžioji dalis Visatos medžiagos yra nematoma. Tamsioji materija telkiasi į halus, kuriuose formuojasi galaktikos, tačiau tamsūs halai yra pasklidę plačiau už regimąją materiją, todėl galaktikų centrinėse dalyse dominuoja įprasta medžiaga. Tai atsiliepia ir dujų bei žvaigždžių judėjimui galaktikose – arti centro judėjimą galima paaiškinti vien regimosios materijos kuriamu gravitaciniu lauku, bet pakraščiuose tos gravitacijos nebeužtenka.
(3) 2018-10-07 30
Ar galėtų gyvybės atsiradimą paaiškinti kvantinė mechanika? Ir jei taip, ar yra kvantinių algoritmų, kurie galėtų užkoduoti pačią gyvybę?
(0) 2018-09-24 23
Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų, kuriose galėtų būti gyvybės. Kažin kodėl per šitiek metų tų gyvybės formų atstovai nepasirodė ir neištiesė rankos (ar nagų, čiuptuvų) žmonėms?
(1) 2018-09-23 27
Mums pažįstamos trys erdvės ir viena laiko dimensija galbūt nėra visas Visatą sudarančių dimensijų rinkinys. Egzistuoja ne vienas teorinis modelis, turintis papildomų matmenų, padedančių paaiškinti vieną ar kitą stebimą Visatos savybę.
(10) 2018-09-04 32
Viena iš keisčiausių kvantinės fizikos prognozių yra kvantinis supynimas (angl. quantum entanglement) – dviejų dalelių savybių susietumas, kurį jos išlaiko nepriklausomai nuo atstumo. Turėdami dvi supintas daleles, kurių savybės nėra iš anksto žinomos, ir patraukę jas bet kokiu atstumu vieną nuo kitos, galime būti tikri, jog išmatavę (ir tokiu būdu užfiksavę) vienos dalelės savybes, iškart užfiksuosime ir kitos – šis ryšys perduodamas begaliniu greičiu.