Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Elektrinis laidumas (Fizika | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(21) 2010-11-16 5
Kuo toliau, tuo labiau, pasaulis apie mus tampa apraizgytas įvairiais laidais. Jie slepiasi kompiuteriuose, laikrodžiuose ir bet kokiuose kituose elektriniuose prietaisuose. Net ir iškirtę sienoje skylę rastume laidų: elektros, televizijos, telefono – tą žino visi. Šiek tiek sunkiau pastebėti, kad tais laidais tekant elektros srovei, jie neišvengiamai kaista.
(20) 2012-12-07 22
Dirbdami kartu mokslininkai iš JAV ir Europos universitetų atrado būdą kaip priversti dielektrikus praleisti elektrinius signalus. Iš jų pagaminti tranzistoriai veiktų 10 000 kartų sparčiau nei dabartiniai puslaidininkiniai tranzistoriai.
(17) 2011-01-30 0
Po šimto metų, kai pirmą kartą buvo stebėtas superlaidumas 1911 metais, grupė mokslininkų iš Oksfordo, Vokietijos ir Japonijos užregistravo superlaidumą medžiagoje po to, kai apšvietė ją galingu lazerio spinduliu.
(11) 2011-01-13 0
Linksmai nusiteikęs japonų mokslininkas išsiaiškino, jog karštuose alkoholiniuose gėrimuose 24 valandas pamirkę bandiniai tampa superlaidininkais aplinkos temperatūroje.
(9) 2018-03-27 119
Atrodo, kad grafenas turi begalę puikių savybių. Dabar mokslininkai nustatė, kad suspaudžiant du grafeno sluoksnius ir juos sukant, tokia medžiaga tampa superlaidi.
(8) 2011-11-02 1
Ore be jokių regimų prietaisų sklendžiantys objektai visada atrodo žaviai, įspūdingai ir mįslingai. Be to, tai vienas iš patogiausių būdų paprastam mirtingajam susipažinti su kvantine fizika. O ir fizikai įsigudrina įvaldyti vis sudėtingesnius levitacijos triukus.
(8) 2018-12-17 29
Darbui vadovavo Michael I. Eremets, iš Max Planck chemijos instituto (Vokietija), kuris 2014 metais pasiekė ankstesnį, 203 kelvinų (-70 °С) aukštatemperatūrio superlaidumo rekordą.
(7) 2010-08-04 9
Kodėl kai kurios medžiagos gerai tinka saulės elementams arba šviesos diodams, dar vadinamais LED (light emitting diodes) gaminti, o kitos - ne?
(7) 2019-04-12 40
Mokslininkai iš Beihang’o universiteto, Kinijos, sukūrė skystą metalą, kuris gali keisti savo formą, būti tempiamas ir traukiamas įvairiomis kryptimis. Jo elgesys labai primena tai, ką matėme fantastiniame filme „Terminatorius“. Belieka tikėtis, kad metalo panaudojimo scenarijus bus kitoks, nei matėme tame pačiame filme.
(7) 2011-03-29 8
Nūdienos gamtos moksluose žinomi keturi medžiagų būviai arba agregatinės būsenos – kieta, skysta, dujinė ir plazminė. Tačiau tyrinėdami įkaitintas superlaidžias medžiagas mokslininkai galbūt atrado naują – penktąją – medžiagos agregatinę būseną, kuri yra nei kieta, nei skysta, nei dujinė, nei plazminė. Pasirodo, prieš medžiagai įgyjant superlaidumo savybes, elektronai joje netikėtai išsidėlioja iki šiol nežinota, tačiau labai aiškia ir tvarkinga strukt...
(7) 2018-11-05 33
Mokslininkai eksperimentais patvirtino, kad egzistuoja nauji ir keisti urano junginiai. Ir jau prognozuojama, kad kai kurie naujieji junginiai netgi galėtų demonstruoti superlaidumo savybes esant kambario temperatūrai.
(6) 2008-07-16 0
Kembridžo universiteto mokslininkai šiek tiek priartėjo prie aukštatemperatūrių superlaidininkų paslapties įminimo. Bent jau taip teigiama straipsnyje, išspausdintame liepos 9 d. „Nature“ žurnalo numeryje.
(5) 2009-08-04 2
Kembridžo ir Birmingemo universitetų tyrinėtojai atrado, jog priešingai vyraujančiai nuostatai elektronus išties galima suskaidyti į mažesnes daleles. Atradimas gali turėti toli siekiančių pasekmių tiriant, kaip elektronai susiję su srovės ir magnetinio lauko generavimu.
(5) 2008-03-30 0
John Tse (nuotraukoje) iš Kanadoje esančio Saskačiavano universiteto (University of Saskatchewan) ir jo kolegos iš Vokietijos Markso Planko chemijos instituto (Max-Planck-Institut für Chemie) pirmą kartą eksperimentiškai įrodė, jog superlaidumas pasireiškia ir molekulinių hidridų medžiagose.
(4) 2019-03-25 110
Apie grafeną pirmą kartą garsiau pradėta kalbėti 2004-aisiais metais, kai publikuotas pirmasis mokslininkų darbas. Ir vos po 6-erių metų už grafeno tyrimus A. Geimui ir K Novoselovui buvo skirta Nobelio premija fizikos srityje. Praktiškai iškart buvo pradėta kalbėti apie nuostabias grafeno savybes ir kaip jis pakeis pasaulį, tačiau ženklesnės praktinės jo naudos vis nesulaukiame. Iki šiol.