Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jus esate cia: Pradzia » Visos temos » Mokslas » Fizika
2019-04-18 23
Prieš trejus metus pirmą kartą išgirdome, kaip Švedijos KHT Karališkojo technologijų instituto mokslininkai sukūrė skaidrią medieną. Ji galėtų tapti pigesne alternatyva silicio pagrindo stiklui, kuris plačiai naudojamas nuo pastatų langų iki saulės elementų. Dabar ši įdomi medžiaga atskleidė naujų savybių – pasirodo, kad ji gali kaupti, o vėliau išlaisvinti šilumą.
(2) 2019-04-18 12
Įsivaiduokite, kažkur Visatoje gali egzistuoti tuneliai, kuriais būtų galima gerokai sutrumpinti tarpžvaigždines keliones. Tik trumpa išvyka ir jau atsiduriate už šimtų, o gal ir milijardų
2019-04-18 4
Pastarosiomis savaitėmis vis daugiau žmonių, prisilietusių prie įvairių paviršių, patiria netikėtą statinės elektros iškrovą – juos nutrenkia elektra. Dažniausiai taip nutinka, kai liečiame metalinius paviršius – automobilio dureles, durų rankenas, elektroninius prietaisus. Kodėl mus būtent dabar „tranko“ elektra ir ar tokios iškrovos gali pakenkti sveikatai?
(2) 2019-04-15 22
Danijos energetikos bendrovė „Ørsted“ paskelbė apie savo naujus planus paversti elektros energiją, gaunamą iš jūrinių vėjo jėgainių, į vandenilio kurą.
2019-04-13 7
Aktorius Billas Murray'us kartą pasakė: „Kaip surišti stipriausią įmanomą mazgą? Tiesiog įsidėkite ausines į kišenę ir palaukite minutę.“ Iš tiesų daugeliui tenka susidurti su situacija, kuomet panorus atsiriboti nuo pasaulio, pasiklausyti muzikos ir ištraukus kurį laiką kišenėje ar kuprinėje praleidusias ausines, kurios prieš įsikišant jas ten buvo tvarkingos, paaiškėja, kad jos kažkokiu būdu beviltiškai susimaizgė.
(7) 2019-04-12 39
Mokslininkai iš Beihang’o universiteto, Kinijos, sukūrė skystą metalą, kuris gali keisti savo formą, būti tempiamas ir traukiamas įvairiomis kryptimis. Jo elgesys labai primena tai, ką matėme fantastiniame filme „Terminatorius“. Belieka tikėtis, kad metalo panaudojimo scenarijus bus kitoks, nei matėme tame pačiame filme.
(2) 2019-04-10 45
Tarptautinė mokslininkų komanda sugebėjo užfiksuoti „nepagaunamą“ medžiagos būseną tiesiog kambario temperatūroje ir ją išlaikyti stabilią. Ši būsena vadinama „super kristaline“ ir viskas ko reikėjo, panaudoti už akies mirktelėjimą trumpesnius lazerio impulsus. Na gerai, ne viskas jau buvo taip paprasta.
2019-04-09 34
Tai yra tikra problema, su kuria susiduria dažnas automobilio vairuotojas – mažesni ir didesni automobilio įbrėžimai. Ir kuo jie didesni, tuo tokie įbrėžimai labiau gadina automobilio išvaizdą. Visgi, Vokietijos mokslininkai turi sprendimą, kaip išspręsti tokią problemą.
(1) 2019-04-06 26
Floridos mokslininkai sukūrė techniką, kurią naudojant, šviesos impulso grupinis greitis 30 kartų viršija šviesos greitį, o taip pat ji gali sklisti į priešingą pusę. Šiai technikai joki
2019-04-04 50
Cheminė reakcija, kurią sužinojome dar mokykloje, galėtų padėti išspręsti kone visas energetikos problemas. Elektros srovės tekėjimas vandenyje jį padalija į deguonį ir vandenilį ir pastarasis gali būti naudojamas kaip patikimas, nulinės taršos energijos šaltinis.
 
(3) 2019-04-02 40
Inžinierių komanda sukūrė ir išbandė iš esmės naują lėktuvo sparną, surinktą iš šimtų identiškų dalių. Tyrėjai sako, kad skrydžio metu galima keisti tokio tipo sparno formą ir tai
(20) 2019-04-02 51
Vietoj to, kad visą dėmesį sutelktų į elektra varomus automobilius, „Toyota“ gamina vandeniliu varomą automobilį „Mirai“, kurio šalutinis produktas tėra vanduo.
(3) 2019-03-31 8
Jokios psichodelikos – grynas mokslas. Atgaivintos pusšimčio metų senumo technologijos rengiasi padėti paprasčiau atpažinti veidus.
2019-03-26 9
2018 metų Nobelio fizikos premijos laureatas prancūzas Gerard'as Mourou sako, kad pagrindinė Lietuvos lazerių pramonės sėkmės priežastis yra mokslininkai. Jo manymu, lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje Algis Piskarskas yra vertas Nobelio premijos.
(9) 2019-03-25 29
Pirmą kartą su didžiausiu pasaulyje atomų greitintuvu dirbantys mokslininkai užfiksavo bazinių materijos statybinių blokų, turinčių žavųjį kvarką dalelių ir antidalelių, skilimo skirtu
(4) 2019-03-25 108
Apie grafeną pirmą kartą garsiau pradėta kalbėti 2004-aisiais metais, kai publikuotas pirmasis mokslininkų darbas. Ir vos po 6-erių metų už grafeno tyrimus A. Geimui ir K Novoselovui buvo skirta Nobelio premija fizikos srityje. Praktiškai iškart buvo pradėta kalbėti apie nuostabias grafeno savybes ir kaip jis pakeis pasaulį, tačiau ženklesnės praktinės jo naudos vis nesulaukiame. Iki šiol.
(10) 2019-03-22 29
Važiuoti triračiu gali pirmąkart sėdęs. Įsitverti vairo ir išsyk nuvažiuoti dviračiu retam pavyksta. Paprasta ir aišku - triratis stabilesnis.
(14) 2019-03-20 136
Belgijos „KU Leuveno“ universiteto inžinieriai sukūrė prietaisą, kuris apjungia saulės energiją ir ore esančią drėgmę, bei pagamina vandenilį. Po dešimties metų tyrimų, dabar tyrėjai gali su šiuo įrenginiu per vieną dieną pagaminti 250 litrų vandenilio ir jie teigia, kad tai yra pasaulio rekordas.
(7) 2019-03-18 2
2017-aisiais 69 metų vyras, sergantis kasos vėžiu, atsidūrė ligoninėje su neįprastai mažu spaudimu. Deja, vos po dviejų dienų jis mirė, jo palaikai netrukus buvo kremuoti. Tačiau ligoninėje ir krematoriume vieno dalyko niekas nežinojo – tai buvo ne vienintelis vyro vizitas į ligoninę.
(2) 2019-03-18 6
Pirmasis lazeris buvo sukurtas vos daugiau nei prieš 50 metų, o šiandien jie jau pritaikomi daugybėje įvairių sričių. Lazeriu nuskenuojamos mūsų prekės parduotuvėse, naudojami pramonėje, atliekamos medicininės procedūros bei tyrimai.
(7) 2019-03-16 27
Lengvas ir itin plačiai paplitęs polietileno teraftalato (PET) plastikas yra perdirbamas, tačiau vėliau daugelis daiktų tampa neperdirbami. Taip yra todėl, kad regeneruotas PET (rPET) tiesiog nėra toks geras, kaip originalus PET. Tačiau naujas perdirbimo procesas ne tik užtikrina perdirbto plastiko reikalingas savybes, bet netgi jį pagereina.
(1) 2019-03-15 16
Laiko strėlę mes vertiname kaip savaime suprantama dalyką. Normalu yra manyti, kad laikas juda tik viena kryptimi ir niekada neapsigręžia. Bet kai prie šios strėlės nagus prikiša fizikai, nutinka keisti dalykai: pasirodo, laiko strėlė lygiai taip pat sklandžiai gali skrieti ir priešinga kryptimi. Bet ar tai reiškia, kad ne už kalnų ir laiko mašinos sukūrimas?
(4) 2019-03-15 16
Kurdama viršgarsiniu greičiu skraidančius, bet didelio triukšmo nekeliančius lėktuvus, NASA padarė beprecedenčių nuotraukų, kuriose užfiksuota dviejų viršgarsinių lėktuvų sukeltų smūginių bangų sąveika.
(2) 2019-03-14 15
Metalo pluoštas yra stiprus, bet negali būti labai stipriai ištemptas. Tuo tarpu guminis pluoštas yra tąsus, bet ne itin stiprus. O kodėl gerųjų savybių neapjungus? Mokslininkai būtent tai ir padarė. Sukūrė hibridinį pluoštą, kurį galima panaudoti, kaip pakavimo medžiagą, minkštojoje robotikoje ir aukštųjų technologijų tekstilėje.
2019-03-08 38
Elektromobilių įkrovimo laikas išlieka turbūt pagrindiniu veiksniu, slopinančiu elektra varomų transporto priemonių patrauklumą, ir „Tesla“, siekdama išspręsti šį klausimą, tik ką pristatė trečios kartos „V3 Supercharger“.
(1) 2019-03-08 85
Lapkritį Kinijos mokslininkai eksperimentiniame superlaidžiame tokamako reaktoriuje pasiekė naują temperatūros rekordą. Neoficialiai „dirbtine Saule“ vadinamame aparate mokslininkams pavyko įkaitinti plazmą iki 100 milijonų laipsnių pagal Celsijų ir taip pasiekti naują rekordą. Žengiamas sekantis žingsnis.
2019-03-08 2
Ar įmanoma girdėti skirtumą tarp karšto ir šalto vandens? „Condiment Junkie“ kompanija, kuri specializuojasi įvairių garsų reklamoms kūrimu, nusprendė rasti atsakymą į šį klausimą ir taip pagerinti savo vandens garsų kokybę reklamose.
(2) 2019-03-08 10
Nuo pat kosminių skrydžių eros pradžios prieš daugiau nei 60 metų visos komunikacijos su kosminiais aparatais vykdomos radijo bangomis. Pradžioje tai buvo gera ir užtektina technologija, bet dabar duomenų perdavimo sparta tampa per maža.
2019-03-07 33
Per pastaruosius metus mokslininkai pademonstravo keletą eksperimentinių bangų energijos sistemų, tačiau šįkart teigiama, kad naujoji sistema yra pigesnė, joje yra mažiau judančių dalių ir išlieka tokia pat patvari atšiauriomis jūrų sąlygomis. Naująją sistemą mokslininkai pavadino „dielektriniu elastomerų generatoriumi“ arba tiesiog DEG.
2019-03-06 19
Virinimas - tai dviejų metalinių detalių sujungimas. Tam reikia įrangos, įgūdžių, o ir metalai turi būti suderinami. Tačiau dabar Heriot-Watt universiteto Edinburge mokslininkai surado būdą kaip privirinti stiklą prie metalo. Bet kam šią technologiją bus galima panaudoti?
2019-03-05 56
Apie kvantinius kompiuterius kalbos kažkaip buvo pritilusios. Bet po ilgos tylos, be fanfarų, IonQ paskelbė įspūdingą pasiekimą.
(6) 2019-03-05 79
Šviesa yra labai greita, ar ne? 300 tūkstančių kilometrų per sekundę – tai daugiau nei septyni ratai aplink Žemę ties pusiauju. Šis greitis tiek didesnis už kasdienybėje sutinkamus, kad jokių reliatyvistinių efektų mes plika akimi nematome. Ir faktas, kad didesniu greičiu judėti negalima, mums kasdieniame gyvenime netrukdo.
2019-03-04 9
Eišteino garbanos, t.y. gravitacinės bangos, gali padėti išspręsti Hablo konstantos konfliktą, neduodantį ramybės visiems save gerbiantiems astrofizikams ir kosmologams.
(20) 2019-03-01 160
Naujos rūšies „pakartotinai įkraunamos“ technologijos sukūrimas gali duoti milžinišką šuolį elektrinių transporto priemonių sektoriuje. Vis girdime priekaištaujant, kad su vienu įkrovimu galima nuvažiuoti 100 km, 200 km, o ir 400 km kritikams jau tampa per mažai. „Purdue Research Foundation“ į šią problemą pasižiūrėjo iš visai kitos pusės ir jų naujoji sistema leidžia vienu įkrovimu automobiliui nuvažiuoti maždaug 3000 mylių (apie 4800 km).
(5) 2019-03-01 23
Oficialiuose mokslo pranešimuose skelbiama, kad aliuminį žmonės išmoko gaminti tik prieš 200 metų, todėl naujienos apie šio metalo pėdsakus, kurie gali būti maždaug 250 000 metų senumo, tikrai kelia nemažai klausimų.
(14) 2019-02-27 70
1940-aisiais buvo sukurtas AA 7075 aliuminio lydinys, kuris yra beveik toks pat stiprus kaip plienas, tačiau sveria tris kartus mažiau. Deja, šio lydinio panaudojimas buvo gana ribotas, kadangi dalys, pagamintos iš šio lydinio, negalėjo būti tarpusavyje suvirintos. Tačiau mokslininkai skelbia radę šios problemos sprendimo būdą.
2019-02-27 26
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė rado būdą, kaip pagaminti padidinto stiprumo gipso rišamąją medžiagą, naudojant vien tik pramoninių atliekų produktus. Padidinto stiprumo gipsinei rišamajai medžiagai pagaminti naudojamas fosfogipsas – trąšų gamybos metu susidarančios atliekos, ceolitas – naftos perdirbimo pramonės atliekos, ir tam tikras aktyvatorius. KTU laboratorijoje sukurtas gipsas yra dukart stipresnis nei įprastas gipsas, pagamintas iš fosfogipso.
2019-02-25 29
Kokia geriausia dovana 13-to gimtadienio proga – teisingai, termobranduolinis reaktorius. Mokslo pasaulyje atsirado naujas pretendentas į jauniausio branduolių fiziko, atlikusio termobranduolin
2019-02-25 51
Metalų korozija gali susilpninti įvairias struktūras ir net sukelti tiltų ar vamzdynų avarijas. Antikorozinės dangos padeda tam užkirsti kelią, tačiau jos tampa neefektyvios, kai yra praduriamos, įtrūksta ar yra kaip nors kitaip pažeidžiamos. Dabar Northwestern’o universiteto mokslininkai skelbia sukūrę save pasigydančią dangą, kuri per kelias sekundes gali susitaisyti savo įtrūkimus.
2019-02-24 41
Nors grafenas – itin perspektyvi dvimatė medžiaga, pagaminti ją – vis dar nemenkas iššūkis.
(1) 2019-02-22 47
Gali nuskambėti neįtikėtinai, bet Hokaido universiteto mokslininkai rado būdą, kaip sukurti tokią medžiagą, kuri kuo daugiau naudojama, tuo labiau stiprėja. Juos įkvėpė gana paprastas dalykas - žmogaus raumuo, kuris treniruojamas tampa vis stipresnis. Tad iškilo klausimas: o kodėl toks principas negalėtų veikti ir su medžiagomis? Jian Ping Gong’as su komanda nusprendė pabandyti sukurti tokią „treniruojamą“ medžiagą ir panašu, jog jiems iš tiesų pavyko.
>> Senesni įrašai