Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Klimato kaita susieta su Romos imperijos žlugimu

2011-01-19 (4) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (2125)
    Share

Užsitęsęs drėgnas periodas viduramžiais paskatino buboninio maro plitimą, teigiama naujoje studijoje. 300 metų nenuspėjamų orų taip pat sutapo su Romos imperijos nuosmukiu ir žlugimu.

Klimato kaita nebūtinai buvo šių ir kitų esminių istorijos įvykių priežastis, nurodo mokslininkai. Tačiau studija, kurioje vieni prie kitų sudėlioti nuoseklūs kasmečiai Vakarų Europos oro temperatūros ir kritulių duomenys - datuojami prieš 2,5 tūkst. metų, siūlo iki šiol detaliausią paveikslą, kaip susiję klimatas ir žmonių visuomenė, rašo "Discovery".

Žvilgsnis į praeitį gali padėti geriau pasiruošti klimato pokyčiams ateityje - padėti priimti teisingus politinius sprendimus dėl vandens ir kitų resursų valdymo, teigia tyrėjai.

"Turime geriau suprasti senovės klimato sistemos kintamumą, kad geriau suvoktume dabartinę situaciją", - sakė Ulfas Buntgenas, paleoklimatologas Šveicarijos federaliniame tyrimų institute Ciuriche.

U. Buntgenas su kolegomis, padedami archeologų, sukaupė 9 tūkst. medienos pavyzdžių, kurių amžius siekė iki 2,5 tūkst. metų. Jie surinkti iš Vokietijos ir Prancūzijos teritorijų. Oro temperatūras ir kritulių kiekį mokslininkai nustatė pagal medžių rieves. Kad nustatytų metinius temperatūros rodiklius, jie tyrė spygliuočius, kurie auga greičiau šiltomis vasaromis ir lėčiau - per šalčius. Drėgmės lygis tirtas pagal ąžuolų rieves - jie greičiau auga esant didesnei drėgmei. Kiti būdai buvo panaudoti tiksliai nustatyti pavyzdžių amžių.

Žurnale "Science" skelbiama analizė parodė, kad dabartinė klimato kaita per paskutinius 2,5 tūkst. metų yra beprecedentė. Kadangi duomenys surinkti konkrečių metų tikslumu, mokslininkai sugebėjo susieti orus ir specifinius istorijos momentus.

Duomenys rodo, kad klimatas vis iš naujo ir iš naujo dramatiškai veikė kultūras. Pavyzdžiui, netikėtai ekstremalūs ir dažni orų pasikeitimai tarp 250-ųjų ir 550-ųjų metų sutapo su išskirtiniu nuosmukiu Europos politikoje ir ekonomikoje. Kai orai vėl stabilizavosi tarp 700-ųjų ir 1000-ųjų metų, bendruomenės šiaurvakarinėje Europoje vėl ėmė augti ir klestėti.

Klimatas taip pat suvaidino vaidmenį 1347 metais pusę centrinėje Europoje gyvenančių žmonių išguldžiusio maro plitime. Ištisus dešimtmečius iki jo protrūkio, kaip rodo studija, tęsėsi drėgnesnės vasaros ir šalčio protrūkiai - tai nualino žmones bei sudarė užkratui palankią terpę.

Kitas ypač šaltas periodas ankstyvame XVII amžiuje sutapo su Trisdešimties metų karu, kai žmonės palikdavo Europą ir emigravo į Ameriką. "Nėra taip, jog karas kilo dėl šalčių, tačiau sąlygos nepadėjo. Visuomenė jau buvo smarkiai paveikta politinių neramumų ir gavo papildomų nepatogumų dėl šaltų vasarų", - aiškino U. Buntgenas.

Davidas Stahle'as, geomokslininkas Arkanzaso universitete, nurodo, kad atlikta studija siūlo išskirtinai tikslių duomenų, padedančių suprasti žmonijos istoriją.  "Kai jie sako 536-ieji metai, jie neturi galvoje 535-ųjų ar galbūt 534-ųjų. Jie turi galvoje 536-uosius - be jokių dvejonių. Tai užtikrinta", - aiškino jis.

"Mes gyvename atsitiktinimų jūroje ir neturėtume šokinėti kaskart, kai pasirodo kokių nors duomenų, tačiau čia yra didžiulis informacijos kiekis, apimantis Vakarų Europos širdį. Nėra perdėta sakyti, kad ekstremalūs ar užsitęsę klimato reiškiniai galėjo paveikti socialinės evoliucijos kryptį", - sakė D. Stahle'as.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(4)
47(0)
40(0)
37(0)
26(0)
17(7)
16(1)
16(0)
11(3)
Savaitės
104(1)
87(0)
87(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)