Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Unikalų skambesį suteikia stygos iš voratinklių

2012-03-06 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (385)
    Share

Japonų mokslininkas iš tūkstančių voratinklio gijų suvijo stygas smuikui – esą tokia stygų medžiaga suteikia instrumento skambesiui gilumo ir minkštumo.

Tvirtinama, kad tokios smuiko stygos priverčia instrumentą suskambėti kaip niekad giliai, švelniai, palyginus su tradicinėmis, įprastomis smuiko stygomis.

Toks efektas gali būti išgaunamas dėl to, kaip susukamos atskiros stygos gijos tarpusavyje. Tarp pastarųjų beveik nelieka jokių tarpų, rašo bbc.co.uk.

Shigeyoshi Osaki iš Japonijos Nara medicinos universiteto jau ne vienerius metus domėjosi voratinkliniu šilku ir jo mechaninėmis savybėmis. Mokslininkas Osaki atrado ir ištobulino voratinklinio šilko gavybos būdą, kuris leido šios medžiagos gauti palyginti greitai ir dideliais kiekiais.

„Styginiai instrumentai, tokie kaip smuikas, jau nuo seno pelnė didelį mokslininkų susidomėjimą, – rašė japonas. – Vis dėlto, išsiaiškinta toli gražu ne viskas – dauguma mokslininkų ir muzikų daugiausiai domėjosi paties instrumento korpuso ypatybėmis, tačiau apleido stygų ypatybes“, – savo atrastą nišą įvardijo mokslininkas.

Daktaras Osaki surinko 300 Nephila maculata vorų patelių voratinklių medžiagą ir išgavo itin aukštos kokybės voratinklinį šilką.

Pirmiausia mokslininkas supynė nuo 3000 iki 5000 atskirų voratinklinio šilko gijų viena kryptimi ir taip suformavo vientisą susuktą ryšuliuką. Paėmęs tris tokius ryšuliukus, juos susuko į vieną priešinga kryptimi, nei buvo sukamos gijos. Taip gauta styga.

Tą stygą reikėjo gerai išmatuoti, patikrinti jos tvirtumą – svarbiausią faktorių, dėl kurio itin rūpinasi smuikininkai, nenorintys, kad pasirodymo metu kuri nors jų instrumento styga nutrūktų.

Pasirodė, kad voratinklinio šilko stygos išlaiko mažesnę įtampą prieš trūkimą nei tradicinės, bet jau itin retai naudojamos stygos iš sausgyslių, tačiau didesnę nei aliuminio ar nailoninės stygos. Detalus ir kruopštus tyrimas elektroniniu mikroskopu atskleidė, kad stygos yra visiškai apvalios ir glotnios – gijos tarpusavyje susispaudžia itin glaudžiai, nepalikdamos tarpų.

Japonų mokslininkas mano, kad šis glotnumas ir glaudus gijų susiliejimas ir yra raktas į paslaptį, kodėl tokios voratinklinių stygų skambesys toks išskirtinai gilus, švelnus ir unikalus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
52(0)
36(7)
31(2)
18(0)
16(0)
12(0)
12(0)
11(0)
Savaitės
86(0)
83(0)
79(1)
70(0)
60(2)
Mėnesio
177(16)
134(21)
129(2)
113(26)