Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Meksikos ežere aptikta vos prieš 13 tūkst. metų mamutus galimai išnaikinusio kosminio smūgio pėdsakų

2012-03-08 (3) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (330)
    Share

Centrinėje Meksikos dalyje tyvuliuojančio Cuitzeo ežero (Lake Cuitzeo) dugne rastos egzotiškos nuosėdos byloja, jog vos prieš 12,9 tūkst. metų Žemę buvo supurtęs galingas kosminis smūgis, praneša tarptautinė 16-os tyrėjų grupė. Kataklizmas galėjęs sukelti plataus masto aplinkos pokyčius ir nulemti nemažos dalies stambių gyvūnų rūšių išmirimą.

Ežero dugne tyrėjų komanda aptiko maždaug 13 tūkst. metų senumo nuosėdų sluoksnį, kuriame likę kosminio smūgio sukelto sprogimo pėdsakų: suodžių, nedidelių nukritusio dangaus kūno fragmentų ir nanodeimantais vadinamų atominio lygmens struktūrų. Beje, pastarieji (nanodeimantai) priskiriami vadinamųjų longsdaleitų (angl. – „longsdaleite“) klasei – šie mineralai laikomi kietesniais už įprastinius deimantus. Longsdaleitų būna tik gamtinės kilmės – paprastai jie susidaro kaip susidūrimo su kosminiu kūnu liekanos.

Plonas nuosėdų sluoksnis Cuitzeo ežero dugne savo sudėtimi labai panašus į tokiu pat amžiumi datuojamus nuosėdų sluoksnius, randamus Šiaurės Amerikoje, Grenlandijoje ir Vakarų Europoje.

Manoma, jog nuosėdų sluoksnis susidarė Žemei susidūrus su stambiu, kelių šimtų metrų skersmens kosminiu kūnu – asteroidu ar kometa – Žemės atmosferon lėkštu kampu įskriejusiu prieš 12,9 tūkst. metų. Nuo susidūrimo metu įvykusio sprogimo išsilydė aplinkinės uolos, sudegė didelis kiekis biomasės – galiausiai įvykis sukėlė plataus masto chaosą ir gyvajai gamtai padarė labai daug žalos.

Šis hipotetinis įvykis Žemę galėjo nuniokoti dar prieš prasidedant neįprastai šalto klimato periodui, kuris vadinamas Vėlyvuoju Driasu (angl. – „Younger Drias“). Šis periodas siejamas su stambiųjų Šiaurės Amerikos gyvūnų rūšių (pavyzdžiui, mamutų, kardadančių tigrų) išnykimu.

„Hipotetinio smūgio laikas apytiksliai sutampa su ypatingai stambaus masto bioaplinkos pokyčiais Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, prasidėjusiais prieš kelioliką tūkstančių metų, – tvirtina Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) žemės mokslų profesorius Džeimsas Kenetas (James Kenneth). – Pokyčiai buvo milžiniški, staigūs ir beprecedenčiai – ankstesni tyrinėtojai šį momentą įvardijo „kriziniu laikmečiu“.

Mokslininkai atmeta galimybę, jog egzotiškosios nuosėdos ežero dugne galėjo susidaryti dėl vulkaninio-geologinio aktyvumo ar žmogaus veiklos. „Tokius pėdsakus palieka tik kosminiai smūgiai“, – pažymi Dž. Kenetas.

Kitas pasauliniu mastu aptinkamas nuosėdų sluoksnis, kuriame taipogi aptinkama nanodeimantų ir suodžių, siejamas su dinozaurų išnykimu, prasidėjusiu prieš 65 mln. metų. Nors pastaruoju metu iškeliama ir naujų versijų, tebemanoma, kad dinozaurų išnykimą galėjo sukelti taipogi Žemės susidūrimas su didžiuliu asteroidu, kaip spėjama, kritusiu taipogi Meksikos įlankos apylinkėse.

Tyrėjų atradimai pristatyti kovo 5 d. pasirodžiusio žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikacijoje.

Parengė Saulius Žukauskas, sauliuszukauskas01@gmail.com

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
33(2)
27(0)
22(1)
20(6)
15(0)
15(0)
Savaitės
89(0)
74(1)
65(3)
Mėnesio
645(32)
262(38)
145(17)
117(28)