Ką mato gyvūnai? (Foto)

Vienas iš pirmų dalykų, krentančių į akis ekspozicijoje – visiškai kitoks spalvų pasaulis. Daugelis gyvūnų mato ultravioletinių spindulių diapazone arba spalvas, kurių mūsų akys nefiksuoja. Tad ir pasaulis jiems atrodo visiškai kitoks nei mums.

Pavyzdžiui, paukščiai regi ultravioletinius spindulius. Tad į potencialų poravimosi partnerį žvelgianti povo patelė mato ne kerinčią žalių ir melsvų atspalvių patino uodegos vaivorykštę, o gerokai primityvesnį (spalvų spektro prasme, žinoma) vaizdelį.

Kodėl verta pamėginti į pasaulį pažvelgti gyvūnų akimis? Tai gali būti kertinis momentas, mėginant perprasti jų elgseną. Gyvūnų spalvingumas demonstruoja labiausiai kvapą gniaužiančius natūralios ir seksualinės atrankos pavyzdžius evoliucijoje.

Tiesa, gyvūnai spalvomis puošiasi ne tam, kad gražų vaizdą matytų žmogus. Spalvos (ir tos, kurias matome, ir tos, kurių nematome) yra viena iš esminių gyvūnų komunikavimo, reprodukcinio patrauklumo ir gynybos nuo plėšrūnų priemonių. Tai – ištisa nežodinė kalba, kurią žmogus dar tik mokosi suprasti.

„Mums, žmonėms, spalvinis regėjimas kasdieniame gyvenime yra neįtikėtinai svarbus, – teigia Linkolno universiteto Gamtos mokslų mokyklos lektorius dr. Tomas Paikas (Tom Pike). – Tokiu būdu mums susidaro iliuzija, jog tai, ką matome mes, reprezentuoja regimojo pasaulio ribas. Tačiau tikrovė yra kiek kitokia. Gyvūnų spalvinis regėjimas ir suvokimas dažnai yra visiškai kitoks nei mūsų. Pavyzdžiui, daugelis gyvūnų mato ultravioletinius spindulius. Kiti regi poliarizuotą šviesą. Nemaža dalis gyvūnų mato kur kas daugiau spalvų nei žmogus. Tad sakyti, kad tam tikri gyvūnai mato mažiau spalvų reiškia pritarti neregio nuomonei.“

„Kadangi gyvūnų spalvos išsivystė gyvūnų regėjimo organų (bet ne žmogaus) naudai, supratimas, kaip gyvūnas mato pasaulį, galu paaiškinti, kodėl vieni gyvūnai būna tokie ryškūs, o kiti – blyškūs“, - reziumuoja T. Paikas.