Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Didėjantis erkių aktyvumas ir agresyvumas

2012-07-24 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1651)
    Share

Erkės kasmet tampa vis aktyvesnės ir agresyvesnės, teigia visuomenės sveikatos specialistai ir nuo erkių platinamų ligų žmones ir gyvūnus gydantys gydytojai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė vienareikšmiškai teigia, jog erkių aktyvumas didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse. „Jau ne pirmi metai stebima, kad erkės atsibunda labai anksti pavasarį ir yra aktyvios iki vėlyvo rudens. Kadangi klimatas šyla – anksti ateina pavasaris, netrūksta drėgmės vasarą, ruduo būna ilgas ir šiltas, o žiemos šaltį slepia sniego danga, – sąlygos erkėms maitintis ir veistis – kuo palankiausios“, – pabrėžia pašnekovė.

Suprantama, kuo ilgiau erkės yra gyvybingos, tuo daugiau kelia pavojų. Nuolat atakuodamos smulkiuosius graužikus (peles, žiurkes), voveres, ežius, pavojingas ligas jos gana sėkmingai perduoda ir žmonėms.

Skaitytoja Rūta klausė, ar tiesa, kad pavojingos yra tik erkių patelės. B. Zdanevičienė tokią nuomonę griežtai neigia: „Erkės pavojingos visose savo vystymosi stadijose. Nepavojingas tik jos kiaušinis, nes jis nesimaitina. Ir erkės lerva, ir pusiau suaugusi erkė (nimfa), ir suaugusi erkė yra vienodai pavojingos. Žmonės linkę manyti, kad tik paprasta akimi matomas suaugęs gyvis gali pridaryti žalos, tačiau iš tikrųjų net ir sunkiai įžiūrimos į rakštį panašios erkių lervutės gali sukelti tokių pačių nemalonumų.“

Apkrečia vis dažniau

Susirgusiųjų erkių platinamomis ligomis šiemet yra gerokai daugiau nei pernai. Antai šiais metais vien Vilniuje buvo užfiksuoti net 27 erkinio encefalito atvejai (pernai per tą patį laiką jų buvo tik 12). Panaši padėtis yra visoje Lietuvoje, ypač lapuočių gausiuose regionuose (erkės nemėgsta spygliuočių miškų, kur lengvai prasiskverbia saulės spinduliai).

„Šiais metais Vilniaus apskrityje plykstelėjo net trys erkinio encefalito protrūkiai. Šia liga užsikrėtė žmonės, vartoję nevirintą ožkų pieną. Per pieną erkiniu encefalitu paprastai užsikrečia 5 proc. visų šių ligonių. Kiti šią ligą tiesiog parsineša iš gamtos – ją perduoda į žmogaus kūną įsisiurbusi apsikrėtusi erkė“, – teigia specialistė.

Kodėl vieni žmonės, iš gamtos parsinešę erkę, suserga, o kiti – ne? Pirmiausia ne kiekviena erkė būna užsikrėtusi. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 10 proc. apsikrėtusių erkių. Tad jei jums teko „laimė“ būti „paženklintam“ sveikos erkės, nesusirgsite. Kita vertus, net jeigu į jūsų kūną įsisiurbė užsikrėtusi erkė, dar nereiškia, kad būtinai susirgsite erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Jei jūsų imunitetas – stiprus ir jame yra pakankamai atitinkamų antikūnų, gali būti, kad jūs arba išvengsite ligų, arba susirgsite lengva forma.

Kartais galite net neįtarti, kad sergate erkiniu encefalitu. Neretai tokius negalavimus žmonės vadina vasaros gripu. Jeigu jums pakilo temperatūra, maudžia sąnarius ir raumenis, juntate silpnumą, gali būti, jog tai erkių nuopelnas. Paprastai toks „vasaros gripas“ turi dvi bangas. Iš pradžių žmogus gali, kaip sakoma, „išsivaikščioti“, nekeisdamas nei darbo, nei poilsio režimo. Tačiau ši liga gali maždaug po savaitės smogti antrą kartą. Tuomet be medikų pagalbos neapsieisite ir greičiausiai gailėsitės, jog nepasiskiepijote nuo baisius padarinius sukeliančio erkinio encefalito.

B. Zdanevičienė primena, kad erkinis encefalitas ne visada praeina be padarinių – liekamieji ligos reiškiniai gali išlikti net visą gyvenimą. Nuo erkinio encefalito miršta iki 3 proc. ligonių. 2010 m. erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 612 žmonių, trys iš jų mirė. Tiesa, persirgus erkiniu encefalitu, įgyjamas imunitetas šiai ligai.

Gelbsti vakcina

Nors apklausos rodo, kad dauguma žmonių supranta, jog nuo erkinio encefalito gali apsaugoti skiepai, nuo šios ligos pasiskiepijo vos 10 proc. Lietuvos gyventojų (kaimyninėje Latvijoje šis skaičiaus viršija 40 proc.).

Galbūt daugelį gyventojų atbaido nepatogus vakcinacijos nuo erkinio encefalito planas. Mat vienos dozės apsisaugoti nuo šios ligos neužtenka. Iš pradžių reikia skiepytis tris kartus (antra dozė – po 1–3, trečia – po 9–12 mėnesių), vėliau kas trejus, paskui kas penkerius metus, nes įgyjamas imunitetas nėra ilgalaikis. Todėl norint apsisaugoti nuo šios ligos tenka visą gyvenimą stebėti savo skiepų kalendorių. Be to, skiepai – mokami. Viena dozė gali kainuoti apie 90 litų.

Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Susirgus šia liga gydoma antibiotikais.

Būtinas atsargumas

Visuomenės sveikatos centro specialistė primygtinai pataria atsikratyti minties, neva šviežias ožkų pienas, maža to, geriamas tuščiu skrandžiu, – puikus vaistas. Mat užsikrėtusių erkių sukąstos ožkos pavojingą virusą per kraują „nusiunčia“ ir į pieną. Ne toks pavojingas yra šviežias karvių pienas, tačiau jis taip pat 100 proc. negali būti saugus.

Erkinio encefalito virusas – neatsparus karščiui. Todėl pieną pavirinus bent dvi minutes ar pasterizavus penkias minutes pavojingas virusas sunaikinamas.

Leidžiantis į gamtos iškylas itin svarbu tinkami drabužiai. Jie turi būti šviesūs, kad būtų galima lengvai pastebėti ropojančią erkę, uždari, t. y. ilgomis rankovėmis, kad erkėms liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų. Būtina nepamiršti ir erkes atbaidančių priemonių.

Jeigu nepavyko išvengti erkių atakos, pasistenkite švariomis rankomis ir steriliu pincetu kruopščiai suėmę erkę kuo arčiau galvos staigiu judesiu ištraukti. Įkąstą vietą reikėtų stebėti. Paraudus ar atsiradus sveikatos sutrikimų derėtų kreiptis į medikus. Kadangi šie kraujasiurbiai parazitai yra pavojingi ir gyvūnams, ištrauktą erkę reikėtų sudeginti, kad ji neįsisiurbtų į jūsų augintinį ar įlindusi po žeme nevestų naujų vadų. Veisliniai šunys ir katės – ypač jautrūs erkių platinamoms ligoms.

Pavojingos ir gyvūnams

14 metų veterinarijos gydytoja dirbanti „Rekso“ gydyklos direktorė Birutė Šalnaitė sako, jog pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su tokia erkių platinama liga, kuri jos darbo praktikos pradžioje Lietuvoje dar nebuvo diagnozuojama. Tai šunų babeziozė. Erkei įkandus, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują, puola eritrocitus, rydami jų citoplazmą ir juos ardydami. „Ši liga dažnesnė pavasarį, kai išalkusios erkės nubunda po žiemos miego, ir rudenį. Vasarą šios ligos atvejai yra retesni“, – pabrėžia veterinarijos gydytoja.

Kaip įtarti, kad augintinis užsikrėtė babezioze? „Inkubacinis babeziozės laikotarpis, priklausomai nuo gyvūno atsparumo, gali trukti nuo paros iki 10 dienų. Įkandus erkei, iš pradžių jokie ligos simptomai nepasireiškia, tačiau vėliau gyvūnas tampa vangus, apatiškas, ima karščiuoti, praranda apetitą, jį gali imti kamuoti drebulys, vėmimas, viduriavimas. Laiku nenustačius diagnozės ir nepradėjus gyvūno tinkamai gydyti, liga žengia toliau – šuns šlapimas įgyja raudonai plytinę spalvą, galiausiai pagelsta akių obuoliai, išsivysto gelta, kepenų ir inkstų nepakankamumas, ir gyvūnas gali mirti“, – pavojingos ligos eigą nusakė B. Šalnaitė.

Veterinarijos gydytojos teigimu, nors jos darbo praktikoje nepasitaikė, kita šunų nelaimė gali būti boreliozė, arba Laimo liga. Ja užsikrėtus, po kurio laiko išsivysto sąnarių uždegimas, ir šuo ima šlubuoti tai viena, tai kita koja. Taip pat šunys gali susirgti erlichioze. Erkei įsisiurbus, erlichijos patenka į kraują ir pradeda daugintis leukocituose. Šios ligos simptomai (aukšta temperatūra, apetito praradimas, išsekimas, apatija, išskyros iš nosies ir akių) paprastai pasireiškia po mėnesio ar vėliau.

Beje, nuo erkių platinamų ligų šunys kenčia dažniau nei katės.

Norint išvengti papildomų rūpesčių reikėtų apsaugoti nuo erkių savo keturkojį. Jokiu būdu žmogui skirtais aerozoliais nepurkškite gyvūno. Tam skirta daugybė įvairių patikimų priemonių – tik šunims ar šunims ir katėms skirtų antkaklių, aerozolių, lašelių. Kai kurie yra trumpalaikio poveikio, kiti, pavyzdžiui, antkakliai ar ant odos lašinami preparatai, veiksmingi nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Grįžę iš iškylų gamtoje, nepatingėkite atidžiai apžiūrėti savo augintinių, iššukuokite juos, o aptikę įsisiurbusią erkę kruopščiai ištraukite. Jei įdomu sužinoti, ar erkė yra užsikrėtusi, galima ją ištirti specialioje laboratorijoje.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Laimius Stražnickas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
86(1)
63(7)
41(3)
33(5)
31(8)
23(7)
17(0)
15(0)
15(2)
12(3)
Savaitės
100(5)
91(6)
80(0)
76(6)
Mėnesio
159(0)
134(27)
127(0)
112(5)
111(0)