Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Kodėl kirmija grybai?

2012-09-18 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (2808)
    Share

Jau ruošiate krepšius grybavimo sezonui? Plati šypsena pargabenus namo glėbį miško gėrybių gali dingi, kai pradėsite juos valyti ir pjaustyti. Grybavimas – savotiška loterija ne tik todėl, kad grybų galite nerasti. Dauguma rastų grybų gali būti visiškai sukirmiję ir netinkami maistui. Kas vagia iš mūsų rudenio gėrybes? Nuo ko priklauso, ar grybai tais metais yra stipriai sukirmiję, ar sveiki?

Kai grybų daug, lervos visų nesuėda

Laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas daktaras Jonas Kasparavičius teigė, jog grybai kirmija dėl gausybės priežasčių.

„Šįmet orai vėsūs, grybai auga lėčiau. Tačiau šis vėsumas nesutrukdo skraidyti ir daugintis tiems dvisparniams, kurių lervos gyvena grybuose. O jei oras geras ir grybai gausiai ir greitai auga – nespėja visi sukirmyti, visų šie vabzdžiai nepasiekia“, - dėstė dr. J. Kasparavičius.

Mikologo teigimu, grybų augimui įtakos turi oro sąlygos, oro drėgmė, temperatūra. Net ir nedideli grybai gali būti sukirmiję, nes kartais vabzdžiai padeda kiaušinėlius į dar net virš žemės paviršiaus neišdygusį grybą. Kitais atvejais jie padeda kiaušinius į grybo kepurę. Vienos vabzdžių lervos įsikuria grybo kepurėlėje, kitos – kote.

Kas gero iš grybų ėdrūnų?

Šiems vabzdžiams grybai – gyvybiškai reikalingi. Jų lervos auga ir minta tik grybuose, vėliau keliauja į dirvožemį, kur virsta lėliuke. Tuomet iš lėliukės išsirita suaugęs vabzdys.

Daktaras Jonas Kasparavičius ieško „gerųjų“ šių padarų darbų.

„Grybui jie, žinoma, kenkia, tačiau kai kuriais atvejais gali ir padėti. Lervos, begrauždamos grybą, gali praryti jo sporų. Tada žarnyne jas nusineša į dirvožemį. Tad jų dėka tas grybas iš naujo pasisėja. Taigi iš grybų pozicijos žiūrint, jos nėra absoliutus blogis. Tik iš žmonių pozicijos – blogis, jokios naudos“, - dėstė jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Daktaro teigimu, nuo vabzdžių lervų dažniausiai kenčia baravykiniai grybai: baravykai, lepšiai, kazlėkai, kartais – rudmėsės.

Kodėl nekirmija voveraitės?

Iš visų valgomų grybų, rečiausiai kirmija voveraitės.

„Būna sukirmijusių voveraičių, bet gal 1-2 procentai. Jose gali gyventi gerokai mažiau vabzdžių rūšių. Jei baravykuose jų gali gyventi apie 50 rūšių, tai voveraitėse – gal apie 10 rūšių. Man teko aptikti voveraitėse sprakšių – tokių vabalų, kurie nuvirtę ant nugaros turi pašokti į orą – kitaip neatsiverčia. Retas voveraičių kirmijimas susijęs su tuo, kad jos turi tam tikrų medžiagų, stabdančių lervų vystymąsi. Kita vertus, kai kurių medžiagų jose ir trūksta. Pavyzdžiui, būtinų virtimui lėliukėmis, vystymuisi. Kai kurie vabzdžiai ar šliužai – laboratorijoje mėginome maitinti vien voveraitėmis – geriau stimpa iš bado, bet jų neėda. Tik viena kita rūšis sugeba jose apsigyventi – gal kai nieko geresnio aplink nėra“, - atskleidė mikologas.

J. Kasparavičiaus teigimu, grybas kai kuriems vabzdžiams yra tarsi mikrokosmosas. Aplink grybą jie ir minta, ir šildosi jo viduje, ir slepiasi nuo lietaus ar priešų jau tuomet, kai būna išsiritę iš lėliukių.

Grybai „ne mums auga“

Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, daktarė Jolanta Rimšaitė pabrėžia, jog mes esame tik „antriniai grybų vartotojai ir ne mums tie grybai auga“.

„Ištisos grupės vabzdžių, tokių kaip grybiniai uodai, yra susijusios su grybais. Vieni jų maitinasi grybiena, kitų lervos vystosi jau pačiuose grybų vaisiakūniuose. Grybas jiems – ir namai, ir maisto šaltinis. Dar gausybė dvisparnių ir kai kurių vabalų rūšių maitinasi dažniausiai grybų vaisiakūniais. Ir dar - jauname vaisiakūnyje gyvena vienos vabzdžių rūšys, jam pradėjus irti – įsikuria kitos rūšys. Grybuose gali gyventi šliužai, erkės. Be to, yra savotiški vabzdžiai – plėšrūnai, kurie gaudo tas grybuose gyvenančias lervas. Taigi čia – ištisas vabzdžių pasaulis“, - teigė dr. Jolanta Rimšaitė.

Moters teigimu, brandžiuose, senuose miškuose vabzdžių rūšių įvairovė yra didesnė.

„Tačiau tai nereiškia, kad grybai dideliam, gūdžiam miške labiau kirmys. Juk kai kurioms rūšims reikia grybienos, esančios dirvoje, kitos minta yrančia mediena. Pavyzdžiui, viena grybinio uodo (Mycetophila fungorum) rūšis gali gyventi įvairiose teritorijose, įvairiuose grybuose, netgi prie miesto. O kitos, retesnės rūšys, randamos tik tam tikrose teritorijose, ant tam tikrų grybų“, - dėstė vyresnioji mokslo darbuotoja.

Ji patvirtino mikologo teiginį, jog vabzdžiai yra naudingi tuo, kad išnešioja grybų sporas.

Sukirmiję grybai - tolygūs nuodingiems

Ar įmanoma sumažinti grybų kirmijimą? Vienintelis specialistės patarimas – surinktus juos kuo greičiau apdoroti.

„Į grybą padėti kiaušinėliai gali spėti išsiristi į lervą, jei lauksime. O šiaip kiaušinėlių ar netgi jaunų lervų galime ir nepastebėti, suvartoti. Reikia suprasti, kad ne mes esame pagrindiniai grybų vartotojai. Kaip juos apsaugoti gali svarstyti grybų ūkių savininkai. O miške mes – tik svečiai, tad turime prisitaikyti“, - dėstė J. Rimšaitė.

Entomologė perspėjo nemėginti maistui ruošti sukirmijusio grybo. Grybe gausu baltymų, o jų irimo produktai – toksiški, be to, sukirmijusio grybo viduje yra lervų išmatų. Lervų apėstame grybe greitai prasideda ir puvimo procesai.

Mažiausiai kirmija vadinamosios meškutės, tačiau jos nėra valgomos – netgi pripažintos nuodingomis daugelyje Europos šalių. Iš valgomų grybų mažiausiai kirmija voveraitės.

Grybiniams uodams - puikiausias oras

„Iš mokslinio požiūrio taško mes žinome tam tikras grybų rūšis, ant kurių gyvena vos kelios rūšys vabzdžių, tačiau mums, kaip vartotojams dėl to nėra jokio skirtumo – jie vis tiek kirmija taip pat stipriai. Sausu oru, per karščius ir vabzdžių rūšių, ir grybų vaisiakūnių įvairovė – mažesnė“, - teigė entomologė.

Mokslininkė leido suprasti, kad pastaruoju metu Lietuvą laistęs lietus ir smelkusi vėsa grybiniams uodams buvo tinkamiausias oras.

„Neseniai gaudėme, tai tikrai labai daug tų suaugusių grybinių uodukų“, - džiaugėsi ji.

Paguodžia tik tai, jog kai kurių grybinių uodų rūšių visai nedomina tie grybai, kurie domina žmones . Kirmija netgi nuodingiausios musmirės - kaip minėta, yra labai nedaug nekirmijančių grybų.

Belieka tikėtis, jog kiek atšilus orams grybai ims dygti kaip ant mielių ir jų užteks ir vabzdžiams prisivalgyti, ir grybautojams prisirinkti.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Inga Labutytė
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
51(0)
44(0)
33(0)
31(2)
31(0)
24(4)
22(1)
17(3)
15(0)
11(0)
Savaitės
132(0)
108(0)
105(5)
93(2)
Mėnesio
151(27)
111(1)
107(0)
105(2)
93(2)