Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Faktai apie auksą, kurių galbūt nežinojote

2012-09-20 (2) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (385)
    Share

Žemės gelmėse vis dar slypi gausybė aukso. Vidutiniškai kiekviename tūkstantyje tonų Žemės uolienų galima aptikti penkis gramus brangiojo metalo, rašo trustablegold.com. Kaip manote, kiek aukso buvo išgauta iš žemės gelmių per visą žmonijos istoriją?

Atsakymas – 167 tūkst. tonų. Jeigu darosi sunku suvokti tokį skaičių pabandykite įsivaizduoti standartinį krovininį laivo konteinerį. Norint sutalpinti visą šį auksą prireiktų 120 tokių konteinerių. Galima pasitelkti ir kitas sąsajas. Visas šis auksas sveria tiek kiek šešiolika su puse Eifelio bokštų kartu sudėjus.

Kita vertus, toks aukso kiekis užpildytų tik trečdalį didžiausio pasaulyje tanklaivio.

Žinoma, šiuo metu pasaulyje cirkuliuoja šiek tiek mažesnis aukso kiekis, nes dalis jo bėgant metams pražuvo arba laukia savo eilės, kol vėl pateks į lobių ieškotojų akiratį.

Vis dėlto, jeigu reikėtų įvertinti viso pasaulyje prieinamo aukso kainą, ji būtų maždaug 8 trln. JAV dolerių. Savaime suprantama, kad šis skaičius nuolat kinta, nes aukso kaina rinkoje svyruoja. Pastarąjį kainų šuolį sukėlė FED sprendimas pradėti trečią kiekybinę ekonomikos skatinimo programą. Ilgą laiką tęsėsi aukso kainos kilimo tendencija, tačiau pastaruoju metu ji vėl ėmė svyruoti.

Pabandykite pasitelkti vaizduotę ir įsivaizduoti 8 trln. JAV dolerių po vieną JAV dolerio banknotą. Tokį pinigų kiekį pavyktų sutalpinti tik į 18 didžiausių pasaulio tanklaivių.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti apie kokią sumą eina kalba primename, kad JAV valstybės skola šiuo metu siekia maždaug 16 trln. JAV dolerių, taigi viso pasaulio auksas padengtų tik pusę šios sumos.

Ar esate girdėję apie aukso lakštus arba aukso foliją? Tai itin plonai suspaustas auksas, kurio storis siekia vos 100 nanometrų. Kitaip tariant aukso lakštas yra maždaug tūkstantį kartų plonesnis nei standartinis popieriaus lapas.

Menininkai šiuos aukso lakštus naudoja skulptūrų, ikonų, paveikslų rėmų bei architektūros elementų apipavidalinimui. Kai kurie kulinarai įsigudrina aukso lakštus naudoti maisto ir alkoholio gamyboje. Tokiu būdu tampa lengviau išsiskirti iš minios ir pritraukti turtingų klientų.

Jeigu pasaulio ekonomikoje cirkuliuojantis auksas būtų paverstas lakštais, tuomet jais būtų galima padengti visą Šveicarijos plotą.

Na, o norint nuo Žemės iki Saulės nutiesti aukso siūlą pakaktų ir 60 tonų aukso.

Skirtingais laikais žmonės išgaudavo skirtingus aukso kiekius. 2011 metais buvo iškasta 2800 tonų šviežio aukso dar 1600 tonų aukso buvo perdirbta iš senų gaminių.

Ne paslaptis, kad centriniai bankai kaupia aukso atsargas siekdami diversifikuoti užsienio atsargų rezervus. Tačiau atskirų valstybių galimybės sukaupti šio brangiojo metalo kiekius yra skirtingos. Pavyzdžiui JAV auksas sudaro 77 proc. visų šalies užsienio atsargų rezervų. Tuo tarpu Kinijos centrinis bankas gali pasigirti tik 1,8 porc., nes didžiąją dali jos atsargų sudaro JAV doleriai.

Atskirose ekonominės veiklos srityse yra sunaudojams skirtingas aukso kiekis. Juvelyrinių dirbinių pramonė kasmet sunaudoja maždaug 1960 tonų aukso. Investuotojai per metus pasiglemžia 1640 tonų, na, o technologijų pramonė 460 tonų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(4)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
25(0)
13(0)
12(6)
11(1)
10(0)
10(3)
Savaitės
89(0)
Mėnesio
647(32)
262(38)
145(17)
118(28)
99(0)