Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Vandens valgytojų gimimas: Kaip Žemė prisipildė deguonies

2013-06-10 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (3761)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Že­mės jau­nys­tė­je fo­to­sin­te­ti­nan­čios gy­vy­bės for­mos kles­tė­jo mi­li­jar­dą me­tų, ne­pa­ga­min­da­mos nors kiek dau­giau de­guo­nies. Ko­dėl kai kur­ios ė­mė jį iš­skir­ti?

Planetoje krizė. Mirties dvokas tvyro visur, kai ištisos gyvybės medžio šakos nugenimos užmarštin – visa tai dėl dujinių atliekų, pumpuojamų į atmosferą vienos itin sėkmingos rūšies. Sveiki atvykę į Žemę prieš 2,4 milijardus metų.

Tai ko gero buvo permainingiausias gyvybės istorijos epizodas. Ji klestėjo jau ilgiau, nei milijardą metų, kai scenoje pasirodė nauja ląstelių rūšis, rinkusi Saulės energiją procesu, išskiriančiu itin nuodingą šalutinį produktą – deguonį. Tos ląstelės pirmykščiame vandenyne netrukus ėmė augti tokiais neįsivaizduojamais kiekiais, kad pakeitė Žemės atmosferą.

Tada tai buvo katastrofa. Deguonies atsiradimas galėjo nuo Žemės paviršiaus nušluoti didesnę gyvybės dalį, nei bet kuris kitas masinis išmirimas. Tačiau dėl tos pačios savybės – stipraus reaktingumo, deguonis tapo turtingu energijos šaltiniu. Gyvybė, tarp kurių ir mūsų protėviai, greitai pradėjo tai išnaudoti.

Pastarąjį dešimtmetį požiūris į šį svarbų epizodą apsivertė aukštyn kojomis. Vadovėliuose rašoma, kad deguonies lygis ėmė augti netrukus po to, kai atsirado fotosintezė, bet dabar žinome, kad kai kurios ląstelės fotosintetinti pradėjo jau prieš 3,4 milijardus metų, daug seniau, nei pradėjo kilti deguonies lygis. Kyla klausimas, kodėl taip ilgai užtruko deguonies išskyrimas?

Iš esmės fotosintezė yra šviesos energijos surinkimas. Augalai šią energiją naudoja maistui, kurdami anglies grandines iš anglies dvideginio. Šio proceso metu gaminami cukrūs, kuriuos galima naudoti kaip energijos šaltinius arba gaminti sudėtingesnes molekules, nuo baltymų iki DNR. Bet priešingai, nei galite pamanyti, fotosintezės metu nebūtinai išskiriamas deguonis. Iš tiesų daug bakterijų verčia šviesą ir CO2 į maistą, negamindami deguonies. Be to, neseni atradimai rodo, kad jie tai darė beveik tiek laiko, kiek Žemėje egzistuoja pati gyvybė.

2004 metais, Michaelas Tice'as ir Donaldas Lowe'as, tada abu iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje, Pietų Afrikoje tyrinėjo uolas, susiformavusias sekliuose vandenyse prieš 3,41 milijardus metų. Jie rado fosilijų struktūras, panašias į mikrobų sluoksnius, kokius dabar formuoja fotosintetinančios bakterijos, tačiau, kad būtų buvę pagaminta deguonies, nebuvo nė ženklo (Nature, vol 431, p 549). Jų manymu, įtikimiausias paaiškinimas yra toks, kad šios ląstelės vykdė nedeguoninę (anoksigeninę) fotosintezę.

Nuo to atradimo su kai kuriais iš šių ankstyvųjų fotosintetinančių mikrobų susidūrėme akis į akį. 2011 m., Martinas Brasieras su kolegomis iš Oksfordo universiteto atrado atskirų bakterijų ląstelių fosilijas uolienose, dabar esančiose vakarų Australijoje, susiformavusiose prieš 3,43 milijardo metų (Nature Geoscience, vol 4, p 698). „Jos gyveno gerai apšviestoje tarppotvyninėje zonoje arba iškart virš jos,“ sako Brasieras. Uolų cheminė sudėtis rodo buvus ne tik gausią šviesą, bet ir fontosintetinančias ląsteles, negaminusias deguonies.

Gali atrodyti keista, kad anoksigeninė fotosintezė išsivystė taip greitai po paties gyvybės atsiradimo – ankstyviausios mums žinomos fosilijos tėra vos vos senesnės, 3,49 milijardų metų amžiaus. Bet Nickas Lane'as iš Londono universiteto koledžo (University College London), studijuojantis gyvybės atsiradimą, mano, kad vos ląstelės, gebančios naudoti cheminę energiją išsivystė, joms nebuvo didžiulis šuolis vietoje to pradėti naudoti šviesos energiją. „Išties, šviesa tiesiog varinėja elektronus per tokią pačią įrangą,“ sako jis.

Tyrėjams, tokiems, kaip Lane'as, paslaptimi išlieka klausimas, kodėl taip ilgai užtruko deguonį gaminančios fotosintezės išsivystymas. Ji pasirodė maždaug 2,4 milijardus metų, tikriausiai po milijardo metų nuo anoksigeninės fotosintezės atsiradimo. Žinant deguonį gaminančios fotosintezės privalumus, kodėl jos atsiradimas taip užtruko?

Fotosintezė susideda iš dviejų pagrindinių žingsnių. Antrajame elektronai pridedami prie CO2 ir padeda jai virsti cukrumis. Pirmajame žingsnyje gaunami elektronai. Jie atplėšiami nuo šaltinio molekulės ir naudojami elektrocheminio gradiento, varančio antrąjį žingsnį, sukūrimui.

Milijardo metų delsimas

Oksigeninėje fotosintezėje šaltinio molekulė yra vanduo. Elektrono pašalinimas suskaldo vandenį į vandenilio jonus ir deguonies dujas. Vandenilio jonai ir elektronai svarbūs paverčiant CO2 cukrumis. Tuo tarpu deguonis yra nereikalingas šalutinis produktas.

Anoksigeninėje fotosintezėje elektronus suteikia kitos molekulės. Vienas iš labiausiai paplitusių donorų – vandenilio sulfidas. Jį suskaldžius, šalutinis produktas vietoje deguonies būna siera. Vandenilio sulfido pranašumas tas, kad iš jo paimti elektronus, kitaip tariant, oksiduoti, labai lengva. Taip pat jis buvo labai paplitęs ankstyvame okeane, bet tikriausiai paviršiniuose vandenyse, kur vyko anoksigeninė fotosintezė, greitai buvo sunaudotas.

Didžiulis vandens naudojimo, kaip elektronų donoro, pranašumas – neišsenkami jo ištekliai vandenynuose. Bet yra ir didelis kliuvinys. „Vandenį neįtikėtinai sunku oksiduoti,“ pastebi Robertas Blankenshipas iš Washingtono universiteto St Louise, Missouri'yje. Mes vis dar kamuojamės, bandydami tai atlikti: tyrėjai ištisus dešimtmečius bando sukurti pigius, efektyvius vandens skaidymo būdus, siekdami išgauti vandenilio dujas kurui.

Tad, logiška, kad fotosintetinančios bakterijos iš pradžių naudojo lengvai oksiduojamas molekules, prieš imdamosi vandens. Tradicinis požiūris, remiamas Blankenshipo ir daugelio kitų tyrėjų, yra toks, kad oksigeninė fotosintezė pamažu išsivystė iš anoksigeninės versijos per keletą tarpinių stadijų. Bet per praėjusį dešimtmetį Johnas Allenas iš Queen Mary universiteto Londone, sukūrė alternatyvų scenarijų, kuris atrodo beveik tyčia neįtikėtinas. „Šis procesas turėjo įvykti atsitiktinai,“ sako jis. Tik taip galima paaiškinti milijardo metų delsimą, tvirtina jis.

Bet koks oksigeninės fotosintezės pradžios scenarijus turi susidoroti su keturiais svarbiais faktais. Pirmas faktas: yra du susiję, bet skirtingi anoksigeninės fotosintezės tipai. Kai kurios bakterijos turi vadinamuosius I tipo reakcijos centrą, paimančiame elektronus iš šaltinių, pavyzdžiui, vandenilio sulfido ir siunčiančio jį toliau vienos krypties gatve: kiekvienas elektronas panaudojamas tik kartą. Kitose bakterijose yra II tipo reakcijos centras, panaudojantis elektronus pakartotinai ir dėl to mažiau priklausantis nuo išorinio elektronų šaltinio.

Antras faktas: oksigeninėje fotosintezėje veikia I tipo ir II tipo reakcijos centrų tandemas. Trečias faktas: nors cianobakterijose yra abu reakcijos centrai, vandenį skaido ir deguonį išskiria tik II tipo reakcijos centras, darinyje, kur keturi mangano atomai išsidėstę apie vieną kalcio atomą. Ir galiausiai, ketvirtas faktas: anoksigeninėse fotosintetinančiose bakterijose, turinčiose II tipo reakcijos centrą, tokio mangano ir kalcio darinio nėra.

Blankenshipas mano, kad svarbiausi yra pastarieji du faktai ir nurodo paprastą scenarijų. Jis mano, kad I tipo centras išsivystė pirmas. Tada šią mašineriją koduojančius genus pasigavo kita bakterijų grupė – keitimasis genais buvo ir yra paplitęs tarp bakterijų. Šioje grupėje mašinerija pamažu kito, formuodama pirmąjį II tipo reakcijos centrą. Vėliau šių bakterijų palikuoniai į juos pradėjo įtraukti metalo atomus. Galiausiai išsivystė keturių mangano ir vieno kalcio atomų konfigūracija. Jie galėjo oksiduoti vandenį ir atlikti deguonį išskiriančią fotosintezę, naudodami tik II tipo reakcijos centrą.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(25)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(4)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(1)
44(0)
29(2)
28(4)
22(0)
21(7)
19(0)
16(1)
Savaitės
99(0)
82(6)
75(0)
Mėnesio
110(8)
109(6)
108(44)
99(7)
99(0)