Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Šiaurės Amerikai gresia supersausra: laukiama blogiausio (Video)

2015-06-02 (0) Rekomenduoja   (23) Perskaitymai (1145)
    Share

JAV Kalifornijos valstija dėl ketverius metus besitęsiančios rekordinės sausros pirmą kartą istorijoje įvedė vandens apribojimus gyventojams. Valdžia nurodė visoms Kalifornijos gyvenvietėms sumažinti vandens vartojimą ketvirtadaliu. Tai tik pirmieji radikalūs žingsniai, kurių priversta imtis valstija. Kiti žingsniai jau planuojami, o gretimos valstijos baiminasi, kad netrukus teks rimtai pradėti taupyti vandenį ir joms. NASA tyrimai rodo, kad Šiaurės Amerikai gresia supersausros pavojus.

Supersausra gali tęstis dešimtmečius

1988 m. vokiečių jūrų geologui ir klimatologui Hartmutui Heinrichui pavyko nustatyti, kad didžiausia žmonijos istorijoje sausra planetą alino prieš maždaug 16-17 tūkst. metų, paskutiniojo ledynmečio pabaigoje.

Supersausra ją atradusio mokslininko garbei vadinama „Heinricho įvykiu“ (arba tiesiog H1). Neminint didžiulių Etiopijos ir Pietvakarinės Azijos ežerų išgaravimo, didžiosios sausros metu visiškai išdžiuvo ir vienas didžiausių pasaulio ežerų – Viktorija. Supersausros metu smarkiai nuseko Nilas, taip pat Kongo ir kitos vandeningos upės. Sausros metu nusilpo ir Pietų Aziją merkiantys musoniniai vasaros lietūs – drėgnasis metų laikas vandens į žemyną tuo metu beveik neatnešdavo.

Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad supersausra mūsų planetoje stojo prasidėjus didžiuliam arktinių ledynų tirpsmui. Šalto vandens masės plūstelėjo į šiaurinę Atlanto vandenyno dalį ir sukėlė vietos klimato atvėsimą. Gana sudėtinga grandine Šiaurės Atlanto klimato pokyčiai paveikė Afrikos ir Pietų Azijos klimatą – šiuos žemynus ištiko neregėta sausra.

Nauji NASA tyrimai rodo, kad pasauliui vėl gresia nauja supersausra, tiesa šį sykį ne Afrikai, o Šiaurės Amerikai. Gera naujiena ta, kad dabartinė pasaulio klimato situacija nėra identiška situacijai, susidariusiai prieš 16-17 tūkst. metų.

2015 m. vasario mėnesį paskelbtame tyrime NASA mokslininkai nurodo, kad ateinanti supersausra bus kiek kitokia nei iki šiol buvusios. Dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos temperatūra pasaulyje greitai didėja. Vis greičiau tirpstantys Arkties ledynai nors ir atneša daugiau kritulių ir vietomis vėsesnius orus – tai nesitęs amžinai. Kylančios temperatūros skatina didesnį vandens garavimą ir visuose žemynuose, ypač vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje.

Sparčiau išgaruojantis vanduo iš upių ir ežerų atneša daug kritulių lietaus pavidalu, bet daug mažiau sniego. Kalifornijos ir kitų vakarinių JAV valstijų vandens ištekliai daug labiau priklausomi nuo tirpstančio sniego negu lietaus. Kasmet kalnuose susikaupę dideli sniego kiekiai vasarą tirpdami papildo požeminio ir antžeminio vandens atsargas, bet pastarąjį dešimtmetį to papildymo nebeužtenka – vandens regione nuolat mažėja.

Pastaruosius ketverius metus vandens trūkumas pasiekė pavojingą ribą ir karščiai dar nežada atsitraukti. NASA mokslininkų atlikti kompiuteriniai klimato modeliai rodo kelis scenarijus, kaip sausros situacija plėtosis netolimoje ateityje. Pesimistiškiausias variantas – vos po 35 metų Šiaurės Ameriką (daugiausia JAV teritoriją) ištiks supersausra, kuri tęsis dešimtmečius. Vidutiniai modeliai rodo kiek vėlesnį supersausros laiką, bet ji vis tiek ateis.

Gyventojams - griežto vandens taupymo priemonės

Kaip rimtai supersausra gali pakenkti gyvajai gamtai, ekonomikai ir žmonių gyvenimo būdui, galima tik spėlioti, tačiau geriausiai tai liudija dabartinė Kalifornijos valstijos ir gyventojų padėtis.

Kalifornijos gubernatorius Jerry Brownas dar sausį dėl sausros paskelbė ekstremalią padėtį. Tada jis piliečius paragino savanoriškai taupyti vandenį, bet palaikymo jis susilaukė mažai, todėl valdžia buvo priversta imtis radikalesnių priemonių.

Gyventojams nurodyta sodo žarnomis nedrėkinti šaligatvių ir įvažiavimų, fontanų nepildyti geriamuoju vandeniu ir želdinių nelaistyti taip stipriai, kad tekėtų vanduo. Automobilių plovimui naudojamos žarnos turi būti su blokavimo įtaisu. Už šių nurodymų nepaisymą gresia iki 500 JAV dolerių (~440 eurų) bauda. Policijai ir kitiems viešosios tvarkos pareigūnams leidžiama bausti pažeidėjus kartą per dieną. Daug nepaklususių šiai taisyklei jau pritaikytos sankcijos.

Gubernatorius taip pat išleido įsakymą visoms Kalifornijos gyvenvietėms sumažinti vandens vartojimą ketvirtadaliu, daugiausiai tai bus daroma viešųjų erdvių priežiūros sąskaita. Kas lankėsi kada Kalifornijoje, žino, kad nepaisant didelių karščių, miestai ir miesteliai yra gana žali – ten plytėdavo didelės žaliosios zonos, dirbtinė veja, krūmai ir medžiai. Dirbtinis drėkinimas buvo vykdomas ne vien dėl to, kad gyventojams būtų malonu akiai, bet medžiai atlikdavo ir vėsinimo funkciją, sugerdavo dulkes ir teršalus, teikdavo pavėsį. Dabar valstija priversta atsisakyti milijonų kvadratinių metrų vejos, žemė bus palikta tiesiog džiūti.

Panašiai jau elgiasi ir gyventojai – jeigu iki šiol kiekvienas namas turėjo kruopščiai prižiūrėtą veją, neretas džiaugėsi sodu ar turėjo didelį daržą – dabar viskas paliekama gamtos jėgoms.

Vejos netekimas neskamba baisiai. Pirmieji veiksmai nukreipti į gyventojus, tačiau iš visų tiesiogiai žmonių poreikiams suvartojamų vandens išteklių tik apie 20 proc. tenka gyvenvietėms. Žemdirbiai ir gyvulių augintojai suvartoja likusius 80 proc. Jiems dar nėra taikomos tokios griežtos taupymo priemonės, bet kai kurie ūkininkai nebegali dirbtinai drėkinti laukų, nes požeminio vandens lygis smarkiai nuseko – gręžiniai nebetiekia vandens. Jau keturis metus iš eilės prarandamas derlius. Jau dabar apleista mažiausiai 5 proc. Kalifornijos dirbamos žemės. Kalifornija dabar jau priklausoma nuo maisto tiekimo iš kitų valstijų – tam reikia daugiau transporto, o daugiau transporto – didesnė tarša ir ratas toliau sukasi.

Siūlo mažinti ir mėsos vartojimą

Sparčiai vartojant požeminio vandens atsargas, kai kuriose vietovėse pranešama apie smengančią žemę. Didžiausią grėsmę kelia smarkiai išaugęs gaisrų skaičius – perdžiūvusi nuo karščio žolė, medžiai ir krūmai įsiliepsnoja savaime, o ugnis plinta greitai ir negailestingai.

Jau kelios žaliųjų organizacijos oficialiai pasiūlė valdžiai imtis daugiau ir griežtesnių priemonių vandeniui efektyviau naudoti. Vienas iš įdomesnių pasiūlymų – gyvulininkystės, mėsos pramonės mažinimas.

Remiamasi tuo, kad valstijoje auginamiems galvijams reikia labai daug žolės, kuri gausiai išauginama tik didelio dirbtinio drėkinimo pagalba. 2012 m. duomenimis, mėsos ir pieno gamybai Kalifornijoje buvo skirta apie 47 proc. žmonių poreikiams tenkančio vandens.

Mėsos kiekio sumažinimas išties padėtų taupyti vandenį, tačiau reikia keisti ir požiūrį į kitas auginamas augalų kultūras. Kalifornija nuo seno yra viena pagrindinių JAV migdolų augintojų, o šiuos riešutus vietiniai gyventojai vartoja itin gausiai. Bėda ta, kad migdolų drėkinimui sunaudojama daugiau vandens, nei per metus jo suvartoja 4 mln. centrinės Los Andželo dalies gyventojų.

Kai kurie tyrimai jau rodo, kad nepaisant taupymo, jeigu sausra tęstųsi dar bent keturis metus, Kalifornijos žemės ūkio sektorius žlugtų. Kokia to ekonominė kaina? Skaičiuojama, kad šiemet valstijai vandens trūkumas papildomai kainuos apie 2,2 mlrd. JAV dolerių išlaidų ir netektų pajamų, o nuo metų pradžios valstija neteko daugiau nei 17 tūkst. darbo vietų. Metų pabaigoje šis skaičius bus apie 3 kartus didesnis. Be to, nuolat auga maisto kainos, nors dėl lankstaus JAV ekonomikos modelio rinka greitai persitvarko, prisitaiko, maisto tiekimas vykdomas greitai ir efektyviai iš kitų valstijų, tačiau dėl to didėja užterštumas, kelių apkrova ir pan.

Jeigu ir aplinkines valstijas pradėtų krėsti sausra, o žemyne prasidėtų supersausra, greičiausiai ekonominės pasekmės būtų 10 ir daugiau kartų skausmingesnės, prasidėtų masinė gyventojų migracija (tuo pačiu ir socialinės problemos), didelis ir staigus gyventojų pagausėjimas kitose šalies dalyse išbalansuotų vietinę ekonominę ir socialinę situaciją. Ką tai reikštų visos šalies ekonominei būklei dar nėra paskaičiuota, bet prognozės niūrios – greičiausiai ekonomika ilgam pasinertų į recesiją ir būtų paralyžiuota.

Ką tai reikštų likusiam pasauliui? Greičiausiai irgi stiprius pokyčius, nes JAV ekonomiškai susijusi su praktiškai visomis pasaulio valstybėmis, daugelio šalių ekonomika tiesiogiai priklauso nuo JAV ekonomikos, vienai žlugus – žlugs ir kitos.

---

Optimistiškiausias NASA klimato modelis rodo, kad nepaisant temperatūros kilimo ir požeminio vandens kiekio mažėjimo, sausrų sukeliamos pasekmės dar gali būti pakenčiamos, bet toks scenarijus išsipildys tik tuo atveju, jeigu nedelsiant bus imamasi rimtų veiksmų atmosferos taršai CO2 sumažinti.

Ir netgi jeigu tarša būtų greitai ir smarkiai sumažinta, tikimybė, kad JAV dar šiame amžiuje užklups bent viena didelė sausra, kuri tęsis kelis dešimtmečius, yra 80 proc. Guodžia nebent tik tai, kad tai nebus supersausros lygis ir regione bus įmanoma išgyventi.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(26)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(23)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Paulius Paulaitis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
41(2)
34(1)
32(0)
31(1)
28(0)
25(5)
22(1)
20(0)
13(0)
Savaitės
85(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)