Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Gluminantis reginys Vilniuje – ant medžio šakos tupi šiltųjų kraštų paukštis (Foto)

2016-03-18 (1) Rekomenduoja   (33) Perskaitymai (1732)
    Share

Skaitytojas Tadas pranešė apie neįtikėtiną reginį. Vilniuje, Viršuliškėse, pro jo namų langą matyti ant šakos tupintis ryškiai žalios spalvos paukštis – papūga. Ir jis čia gyvena jau ilgą laiką.

„Ji pas mus atskrenda prie lango, be to, čia ji peržiemojo, nors lauke ir spaudė šaltukas. Pastebėdavome ją kone kasdien“, – tikino nustebęs vilnietis. Tokį vaizdelį pamačius, galima ir suabejoti: ar tikrai čia yra Lietuva? 

Kartu su fotografu nuvykę į Tado nurodytą vietą po daugiau nei valandą trukusių paieškų papūgą aptikome ramiai tupinčią medyje, beužkandžiaujančią klevo sėklomis. 

Pasirodo, šis paukštis – tai žieduotoji Kramerio papūga (Psittacula krameri), dar vadinama žiedakakle papūgėle arba tiesiog Kramerio papūga, pavadinta austrų gamtininko Vilhelmo Kramerio garbei. Kaip patvirtino ornitologas Marius Karlonas, Kramerio papūgos Lietuvoje – ne naujiena, tačiau vis dar itin retas svečias, todėl žmonės pamatę jas visuomet nustemba.

„Prieš maždaug prieš 10 metų pirmą kartą šios rūšies papūga pastebėta Kuršių nerijoje. Vėliau Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose. O šiemet – jau ir Vilniuje“, – sakė ornitologas.

Anot jo, šios papūgos – tai invazinė paukščių rūšis Lietuvoje, kuri ėmė plisti dėl šiltėjančio klimato. „Jos jau paplitusios Pietvakarių Europoje, tačiau jų vis daugiau pasitaiko Vokietijoje, Vengrijoje. Štai kelios ir į Lietuvą atskrenda“, – sakė M.Karlonas.

Jo teigimu, ši žiema buvo itin šilta, todėl šiltuose kraštuose gyventi pripratusi papūga čia didelio diskomforto nejautė ir paprasčiausiai peržiemojo. „Ir kuo labiau šiltės klimatas, tuo didesnė tikimybė, kad štai tokių paukščių kiemuose išvysime vis dažniau. Kaune, Nemuno saloje, taip pat gyvena ir žiemoja viena tokia papūga“, – patvirtino ornitologas.

M.Karlonas teigė, kad kol kas didelio pavojaus ši paukščių rūšis nekelia, nes čia negali daugintis ir plisti. To daryti neleidžia tam nepalankios klimato sąlygos. Tačiau jei klimatas šiltės, tikimybė, kad jos čia nuolatos apsigyvens – didės.

„Jos užims kitų paukščių perimvietes, pavyzdžiui, varnėnų, išstums juos iš gyvenamųjų teritorijų. Štai Vidurio Europos dalyje šių paukščių populiacijos didėjimas jau kelia didelių ekologinių problemų“, – aiškino pašnekovas.

Papūgos Lietuvoje minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais. Kartais ir vabzdžiais, tačiau jų snapas labiau pritaikytas sėklų lukštenimui.

Laisvėje jos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams ant kaklo išryškėja juodos spalvos žiedas, o šalia jo būna melsvos ir rožinės spalvų atspalviai.

Krameriai užauga iki 40 cm. Didesnę dalį sudaro ilga jų uodega, kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.

Įprastai laisvėje aptinkamos Centrinėje Afrikoje ir Vidurio Azijos šalyse.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(36)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(33)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Šarūnas Meškys
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)