Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Mokslininko prognozė, kas laukia Lietuvos: niūrios, labai neįprastos žiemos ir dar neregėtos vasaros

2016-11-25 (2) Rekomenduoja   (20) Perskaitymai (4678)
    Share

Pasaulis jau ilgą laiką kovoja su klimato kaita, nes jo padariniai iš tiesų žiaurūs. Jei temperatūros kilimas nebus sustabdytas, laukia tragiškos pasekmės. Ne išimtis ir Lietuva. grynas.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokių klimato kaitos padarinių gali tikėtis Lietuva ir ką daryti, kad išvengtume blogiausio scenarijaus.

Kas sukelia klimato kaitą?

Kalbant apie klimato kaitą, būtina išskirti dvejopas jos priežastis: natūralią kaitą, kurią dar galima įvardyti kaip gamtos virsmą, natūralų temperatūros svyravimą ir sukeltą žmogaus veiksmų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas aiškina, kad natūralūs gamtos procesai ir ciklai, sukeliantys klimato kaitą bei svyravimą, trunka ne vieną tūkstantį metų, o kai kurie dar ir yra sunkiai prognozuojami.

„Tai priklauso nuo žemės orbitos parametrų, pavyzdžiui, žemės ašies posvyrio, kur ciklai yra dešimtimis ar šimtais tūkstančių metų. Taigi tos natūralios klimato kaitos priežastys labai ilgai trunkančios. Tas ciklas apima tūkstančius ar dešimtis tūkstančių, kai kuriais atvejais netgi šimtus tūkstančių metų. Tai, pirmiausia, žemės orbitos parametrai, saulės aktyvumo ciklai, vandenynų srovės“, – tikina D. Valiukas.

Pasak mokslininko, kur kas sunkiau nuspėti vulkano išsiveržimą, bet jo įtaka aplinkai ir klimato kaitai yra aiški ir taip pat labai svarbi.

„Yra mažiau prognozuojamos priežastys. Tai, pavyzdžiui, vulkano išsiveržimai, kurie, verta paminėti, ne šildo, o šaldo. Pakyla į atmosferą pelenai, aerozoliai, dėl jų sumažėja saulės prietaka ir temperatūra gali nukristi keliais laipsniais“, – aiškina specialistas.

Klimatą keičia net gyvulininkystė

Mokslininkai sutaria, kad šiandien didžiausią įtaką aplinkai daro žmogus. Klestinti pramonė, vis didėjantis automobilių gatvėse skaičius, iškastinio kuro deginimas, besaikis visuomenės vartotojiškumas, paliekantis didelius pėdsakus gamtoje, yra tik dalis klimato kaitos priežasčių. Klimatologas D. Valiukas sako, kad teoriškai natūralių procesų, darančių įtaką klimato kaitai, neturėtų pastebėti kelios žmonijos kartos.

Indėlį klimato kaitos procesams turi intensyvi statyba, smarkiai apstatytos teritorijos, kurios, kaip aiškina klimatologas, neleidžia tinkamai aplinkoje pasiskirstyti šilumai.

D. Valiukas visuomenę įspėja ir dėl akivaizdžios žemės ūkio įtakos klimato pasikeitimams. Mokslininkas aiškina, kad, augant atrajojantiems galvijams, į aplinką išsiskiria daug metano dujų, kurios yra kur kas galingesnės už anglies dvideginį.

Tiesa, apie gyvulininkystės įtaką klimato kaitai galima kalbėti tik globaliu mastu, nes Lietuvoje, pasak D. Valiuko, teršiančios ūkinės veiklos nėra tiek daug.

„Viena yra šnekėti apie Lietuvą, visai kita – globaliu mastu. Žemės ūkis gali teršti, bet Lietuvoje ne. Lietuvoje, kiek kertama miškų, juos stengiamasi atsodinti. Pas mus ir žemdirbystė nėra tokia agresyvi, jei taip galima sakyti: vandens užtenka, nėra bereikalingo eikvojimo, naudojimo drėkinimui, bet, žinoma, žemės ūkis, jeigu globaliai, kartu su pramonės, energetikos ir transporto sektoriumi, yra vieni labiausiai teršiančių veiksnių. Globaliu mastu Lietuvoje nėra tokios didelės taršos, turinčios įtakos klimato kaitai“, – tikina klimatologas.

Lietuvoje gali nelikti žiemos

Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas, atsižvelgdamas į mokslininkų tyrimus, teigia, kad išliekant panašiam klimato kaitos tempui šimtmečio pabaigoje Lietuvos vidutinė metinė temperatūra turėtų pakilti daugiau nei 4 laipsnius.

„Dabar, kai sudaromos prognozės, nuolat modeliuojama, kad jeigu būtų išmesta tam tikras kiekis šiltnamio procesą sukeliančių dujų, tai Lietuvoje iki šimtmečio pabaigos metinė temperatūra gali pakilti nuo 1,5 – 2 iki 4,5 ar net daugiau laipsnių. Tad jeigu dabar pas mus žiemą apie -3 laipsnius sausio–vasario mėnesį, ir jeigu ji pakyla trimis laipsniais, mes turime praktiškai jau beveik teigiamą temperatūrą. Žiema yra tas laikotarpis, kuris ir dabar, ir ateityje bus labiausiai veikiamas“, – prognozuoja klimatologas.

Specialistas kalba apie didelius žiemos pasikeitimus, o vasaros prognozuojamos lietuviams neįprastai karštos.

„Kai mes kalbame ir sakome, kad bus šilta, tai iš tikrųjų, žiemos bus tokios kaip dabar įprastas lapkritis, panašu, kad tokios drėgnos, niūrios. Jeigu dabar daugiau sniego, tai ateityje žiemą bus daugiau lietaus. Dar galimas sniego dangos sumažėjimas. Pajūryje, ko gero, šimtmečio pabaigoje ne kiekvieną žiemą susidarys sniego danga arba jos net gali išvis nelikti. Dar vienas akcentas Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas, atsižvelgdamas į mokslininkų tyrimus, teigia, kad išliekant panašiam klimato kaitos tempui šimtmečio pabaigoje Lietuvos vidutinė metinė temperatūra turėtų pakilti daugiau nei 4 laipsnius.

Klimatologas prognozuoja ir stiprias liūtis, kurios pastebimos jau dabar. Tačiau paties kritulių mažėjimo nenumatoma, jie tiesiog iškris vienu metu ir smarkiai, tuomet mėnesį gali būti sausra ir tik tada vėl sulaukta smarkaus lietaus. Akcentuojamas ir ekstremalių reiškinių stiprėjimas: škvalai, viesulai.

Upės nebeišplaus visų smulkiųjų dalelių

Hidrologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius paaiškina klimato kaitos padarinius Lietuvos vandenims. Pasak jo, ateityje galime matyti visai kitokį upių hidrologinį rėžimą, kurio kitimas pastebimas jau dabar.

Po truputį mažėja pavasario potvynių poveikis, nes sniego yra vis mažiau ir ateityje bus dar mažiau. Sniego tirpsmo metu nebėra tiek daug vandens upėse. Bet, kita vertus, tie potvyniai gali vykti truputį chaotiškai ir jie taip išsitempia, sakykim, nuo pat rudens, kai dar lietus poplūdžius formuoja ir paskui per visą žiemą gali išsitempti. Jeigu mes kalbėsime apie XXI a. pabaigą, tai jau faktiškai prognozuojama, kad daugelyje Lietuvos upių turėsime jau, turbūt, ne pavasario potvynį, o kažką panašaus į tokį nuo rudens prasidedantį vandens lygio pakilimą, kuris tęsiasi iki pavasario, beveik per visą žiemą“, – komentuoja profesorius.

Upių vandeningumo pokyčiai turės įtakos vandeniu plukdomoms smulkiosioms dalelėms. Oro temperatūros šokinėjimai ir kritulių nevienodumas lemia ir vandens užterštumą: esant sausrai ir karščiui, nuokritos neišplauks ir suirs upėje. Prognozuojama ir aukštesnė upės vandens temperatūra. Gali būti, kad atskiromis dienomis upės vandens temperatūra sieks net 30 laipsnių.

„Vidutinė metinė vandens temperatūra nežymiai pakils, bet pati svyravimo amplitudė padidės. Tai nebus ilgai trunkantys periodai. Tolimoji prognozė – ne anksčiau kaip XXI amžiaus pabaigoje. Nors mes po truputį tai matome jau dabar. Matome, kad ledas dingsta nuo upių, jau vis rečiau jį galime pamatyti“, – aiškina dr. G. Valiuškevičius.

Ežerai gali išsekti, o jūra pakilti

Kylanti oro temperatūra taip pat stipriai veikia ežerus ir jūrą. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. G. Valiuškevičius sako, kad ateityje ežerai gali tapti itin užteršti.

Ežeruose, vis dažniau keičiantis jų lygiui, kaip ir upėse, bus ekstremaliai aukštų lygių ir žemų lygių. Ir esant tokiai situacijai, pirmiausia į ežerus atkeliaus užterštumą didinančių dalelių, nes vanduo išplis į priekrantės zonas, išplaus kai ką iš tų zonų. Ten yra augalijos, kuri nėra tokia supuvusi iki galo pavasario metu. Paskui, kai tas vandens lygis nukris stovinčio vandens telkiniuose, visos tos patekusios organinės ir neorganinės dalelės nelabai turės kur dingti. Jos arba galės nusėsti ant dugno arba, jeigu jos linkusios pūti, tai jos sukels tokį dirbtinį užterštumą ir skatins eutrofikaciją. Vadinasi, pradės greičiau formuotis dumblas ant dugno, labiau bus apaugę augalai“, – pasakoja G. Valiuškevičius.

Tačiau specialistas ramina Klaipėdos gyventojus, kurie mano, jog anksčiau ar vėliau Baltijos jūra nuplaus jų miestą. Pasak mokslininko, jūros lygis šiek tiek kils, tačiau tai gali būti pastebėta tik po daugiau nei šimto metų.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(31)
Neverta skaityti!
(11)
Reitingas
(20)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
86(5)
52(0)
43(3)
29(3)
28(2)
27(0)
23(0)
22(2)
15(0)
15(0)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)