Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Europoje užfiksuotas paslaptingas radiacijos nuotėkis sukėlė spėlionių bangą, kas vyksta ir kas slepiama

2017-03-01 (11) Rekomenduoja   (43) Perskaitymai (4597)
    Share

Radioaktyviojo jodo-131 pėdsakai praėjusią savaitę buvo užfiksuoti dalyje Europos šalių, ir tai sukėlė įvairių spekuliacijų, įskaitant ir branduolinio ginklo išbandymą Arktyje.

Šio izotopo pėdsakai matyti tik aštuonias dienas, todėl jo aptikimas reiškia kažkokį visiškai neseną įvykį, skelbiama „Barents Observer“.

Jodas-131 natūraliai gamtoje neatsiranda, todėl tai bet kokiu atveju reiškia žmogaus rankų veiklą, tačiau specialistai ramina – tai pernelyg mažas kiekis, kad būtų koks nors poveikis sveikatai.

Oro monitoringo stotis Svanhovde buvo pirmoji užfiksavusi nedidelį radioaktyvaus jodo-131 nutekėjimą antrąją sausio savaitę. Ši stotis yra įsikūrusi už kelių šimtų metrų nuo Norvegijos sienos su Rusija Kolos pusiasalyje šiaurėje.

Netrukus tas pats izotopas buvo užfiksuotas Rovaniemi stotyje Suomijoje. Per kelias savaites radioaktyvumo pėdsakai, reikia pažymėti – itin mažos apimties, buvo užfiksuoti Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Nepaisant to, kad norvegai tam tikrus pokyčius užfiksavo pirmieji, Prancūzija pirmoji apie tai paskelbė oficialiai.

„Preliminarūs duomenys rodo, kad pirmiausiai tai buvo pastebėta antrąją 2017-ųjų sausio savaitę šiaurės Norvegijoje,“ – paskelbė Prancūzijos radiacinės ir branduolinės saugos institutas (IRSN).

„Jokio poveikio sveikatai“

Norvegijos radiacinės saugos institucijos atstovė Astrid Liland leidiniui patikino, kad nustatyti pokyčiai neturi jokio poveikio sveikatai. Sausio mėnesio matavimų duomenys yra labai, labai nereikšmingi. Tokie pat buvo ir kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Suomija.

„Mes kartas nuo karto nustatome mažą radioaktyvumo kiekį ore, nes turime labai jautrią įrangą. Toks kiekis neturi jokio poveikio nei žmogui, nei gamtai. Todėl, mes nusprendėme, kad ši informacija neturi vertės,“ – aiškino ekspertė, paklausta, kodėl apie radiaciją nebuvo informuota visuomenė.

Svanhovdo stotyje sausio 9-16 dienomis buvo užfiksuotas 0,5 mikro bekerelių kubiniam metrui (µBq/m3) užterštumas. Šiuo metu stotis fiksuoja 0,07 µBq/m3 dalelių skaičių.

Prancūzijoje, kurios atstovai pirmieji pranešė apie padidėjusį užterštumą, užfiksuotas dar mažesnis radioaktyvumas, nuo 0,1 iki 0,31 µBq/m3.

Šaltinis gali būti Rytų Europoje

Ekspertai negali tiksliai nustatyti, iš kur atsklido radioaktyvus jodas-131. „Tuo metu buvo sudėtingos oro sąlygos, todėl mes negalime atsekti pirminių šaltinių ar atsekti jų pėdsakus. Tyrimai kai kuriose Europos vietose gali rodyti, kad tai atsklido iš Rytų Europos,“ – teigė A. Liland.

„Padidėjęs radioaktyvaus jodo lygis antrąją sausio savaitę išaugo šiaurinėje Norvegijoje, šiaurinėje Suomijoje ir Lenkijoje, kitose Europos šalyse tai buvo užfiksuota dvi vėlesnes savaites,“ – pasakojo Astrid Liland.

Jodas-131 į aplinką galėjo patekti dėl incidento branduoliniame reaktoriuje. Izotopai taip pat yra plačiai naudojami medicinos reikmėms; daugelis šalių pasaulyje tuo užsiima.

Keisčiausia yra tai, kad visi branduolinių reaktorių operatoriai ir įstaigos, naudojančios jodą-131 medicinos reikmėms, turi detektorius netyčiniam radiacijos paskleidimui nustatyti. Dėl nežinomų priežasčių, net praėjus mėnesiui po įvykio, neatsiranda tikrasis radiacijos paskleidimo šaltinis.

Branduolinio ginklo bandymo versija

Pasirodžius informacijai apie radioaktyvios medžiagos aptikimą ore, galimas versijas suskubo skelbti konspiracijų teorijų šalininkai. Pagrindinė tuomet skambėjusi versija – Arktyje Rusijos išbandytas branduolinis ginklas. Šią teoriją tariamai turėjo patvirtinti ir tai, kad į Norvegiją išskrido JAV žvalgybinis „branduolinio ginklo detektorius“ lėktuvas „WC-135 Constant Phoenix“.

Šis lėktuvas gali aptikti ir nustatyti tikslią branduolinio sprogimo vietą iš oro, o taip pat gali susekti radioaktyvų šaltinį branduolinės katastrofos atveju, kaip tai buvo 1986-ųjų Černobylio katastrofos atveju.

Danų nacionalinio sveikatos instituto (RIVM) atstovai patvirtino, o jų žodžius atkartojo kolegos iš Prancūzijos, kad branduolinio sprogimo versija yra atmestina. Į aplinką pateko tik radioaktyvusis jodas, o branduolinės bombos sprogimo atveju į aplinką patektų daugiau cheminių elementų.

2011-aisiais – identiška situacija

Prieš šešerius metus Europa taip pat buvo sunerimusi dėl nedidelio kiekio I-131, pasklidusio po daugelį šalių.

Tiesa, tuomet išsiaiškinti, kas nutiko, užtruko savaitę. Vengrijos atominės energijos agentūra paskelbė, kad radioaktyvųjį jodą tikriausiai paskleidė Izotopų institutas Budapešte.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(47)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(43)
Komentarai (11)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
29(0)
17(0)
15(1)
15(0)
12(0)
12(0)
12(0)
11(0)
Savaitės
105(0)
84(1)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)