Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

4 milijardai metų: rastos seniausios pasaulyje fosilijos sukėlė daug klausimų apie nežemišką gyvybę (Video)

2017-03-01 (0) Rekomenduoja   (33) Perskaitymai (2339)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Londono universiteto koledžo (UCL) mokslininkų, atrado mikroorganizmų, kuriems mažiausiai 3770 milijonų metų, liekanas. Jos suteikia tiesioginius seniausios Žemėje gyvybės formos įrodymus.

Geležį naudojančių bakterijų suformuotos mažos gijos ir vamzdeliai aptikti Kanadoje, Kvebeko valstijoje, Nuvvuagittuq Supracrustal Belt (NSB) kvarco sluoksniuose.

NSB esama vienų iš seniausių Žemėje nuosėdinių uolienų, kurios tikriausiai sudarė geležies turtingos jūros gelmių hidroterminių versmių sistemos, suteikusios prieglobstį pirmosioms Žemės gyvybės formoms prieš 3770 – 4300 milijonus metų, dalį. „Mūsų atradimas remia idėją, kad gyvybė radosi iš karštų jūros dugno versmių netrukus po Žemės susiformavimo. Šis spartus Žemės gyvybės atsiradimas dera su kitais neseniai atrastais įrodymais – 3700 milijonų metų amžiaus nuosėdines santalkomis, suformuotomis mikroorganizmų,“ paaiškino pirmasis straipsnio autorius, UCL Žemės mokslų ir Londono nanotechnologijų centro doktorantas Matthew Dodd.

Šiandien [2017-03-01] Nature publikuotame ir UCL, NASA, Carnegie centro Kanadoje ir JK Inžinerijos bei fizinių mokslų tyrimų tarybos remtame tyrime aprašomas liekanų atradimas ir nuodugni analizė, kurią atliko UCL, Norvegijos geologinių tyrimų tarnyba, JAV geologinių tyrimų tarnyba, Vakarų Australijos universitetas, Otavos universitetas ir Lydso universitetas.


Credit: University College London

Iki šio atradimo seniausios fosilijos buvo rastos Vakarų Australijoje ir nustatytas jų amžius – 3460 milijonų metų, tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad tai gali būti nebiologiniai uolienų artefaktai. Tad, UCL vadovaujamai komandai išsiaiškinimas, ar radiniai Kanadoje yra biologinės kilmės, buvo prioritetinė užduotis.

Tyrėjai sistemiškai ieškojo būdų, kaip hematitas – geležies oksido forma, „rūdys“ - galėjo susidaryti ne biologiniais metodais, tarkime temperatūros ir slėgio pokyčiais, uolieną dengiant nuosėdoms, bet visos galimybės buvo menkai tikėtinos.

Hematito struktūros taip pat būdingai išsišakojusios, kaip ir dabar sudaromos geležį oksiduojančių bakterijų šalia hidroterminių versmių ir kokios rastos kartu su grafitu ir tokiais mineralais, kaip apatitai ir karbonatai, kurių yra biologinėje medžiagoje, kauluose ir dantyse bei dažnai siejamuose su fosilijomis.

Jie taip pat atrado, kad mineralizuotos fosilijos yra susijusios su sferoidinėmis struktūromis, kurių paprastai būna ir jaunesnių uolienų fosilijose, kas rodo, kad hematitas susiformavo, kai energijos gamybai geležį oksiduojančios bakterijos buvo fosilizuotos uolienoje.

Hematito gijos prisitvirtinusios prie geležies gabalėlio dešinėje apačioje, iš hidroterminių versmių nuosėdų Nuvvuagittuq Supracrustal Belt Kvebeke, Kanadoje. Šie geležies gabalėliai ir gijos buvo mikrobų ląstelės ir panašios į dabartinius mikrobus, randamus šalia hidroterminių versmių.
©M.Dodd

„Gijas ir vamzdelius aptikome centimetro dydžio struktūrose, vadinamose konkrecijose, bei kitose sferoidinės struktūrose, vadinamose rozetėse ir granulėse, kurios visos, manome, yra irimo liekanos. Mineralogiškai jos identiškos jaunesnėms uolienoms iš Norvegijos, Didžiųjų Ežerų regiono Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Australijos,“ paaiškino tyrimo vadovas, UCL Žemės mokslų ir Londono nanotechnologijų centro daktaras Dominic Papineau.

Šios struktūros susideda iš mineralų, susidarančių yrant biologinei medžiagai, ir jos gerai užfiksuotos geologiniuose įrašuose nuo pradžių iki pat šių dienų. Faktas, kad atkasėme juos vienoje iš seniausių žinomų uolienų formacijų, rodo, kad aptikome tiesioginius vienos iš seniausių Žemės gyvybės formų įrodymus. Šis atradimas padeda sudėlioti planetos istoriją ir įspūdingą gyvybę joje, bei padės aptikti gyvybės pėdsakus ir kitur visatoje.“

Matthew Dodd apibendrino, „Šie atradimai rodo, kad gyvybė išsivystė Žemėje tuo metu, kai Marso ir Žemės paviršiuje buvo skysto vandens, kas kelia įdomius kausimus apie nežemišką gyvybę. Taigi, tikimės aptikti prieš 4000 milijonų metų Marse buvusios gyvybės pėdsakus, o jei ne, gal Žemė buvo ypatinga išimtis.“



Matthew S. Dodd et al, Evidence for early life in Earth's oldest hydrothermal vent precipitates, Nature (2017). DOI: 10.1038/nature21377<

Verta skaityti! Verta skaityti!
(34)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(33)
Visi šio ciklo įrašai:
2017-03-01 ->
4 milijardai metų: rastos seniausios pasaulyje fosilijos sukėlė daug klausimų apie nežemišką gyvybę (Video) (0) 33
2016-04-26 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Įdomiausi rubrikoje Apie gamtą
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

39(3)
35(0)
32(1)
29(4)
28(3)
27(1)
26(0)
25(0)
24(5)