Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Suskaičiuota, kas labiausiai Lietuvoje teršia orą ir didina šiltnamio efektą sukeliančias dujas: bus nauji ribojimai seniems automobiliams?

2018-04-27 (64) Rekomenduoja   (-4) Perskaitymai (1954)
    Share

Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba parengė Nacionalinę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitos ataskaitą. Nors bendras šių dujų kiekis Lietuvoje 2016 m. išliko beveik nepakitęs lyginant su 2015 m. metais, nerimą kelia didėjantys išmetamo ŠESD kiekiai transporto sektoriuje.

Ataskaita atskleidžia, kad 2016 m. Lietuvoje į atmosferą išmesta 20,1 mln. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 0,5 proc. mažiau ŠESD nei 2015 metais. Daugiausia šių dujų, 57 proc., išmetė energetikos sektorius, kurio pagrindinis teršalų šaltinis buvo transportas – net 48 proc. Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį – žemės ūkio sektorius, sudaręs 22 proc. viso ŠESD, kiek mažiau – pramonės ir atliekų sektoriuose (atitinkamai 16 ir 5 proc.).

Palyginus su 2015 m., labiausiai išmetamųjų ŠESD kiekis išaugo transporte – daugiau kaip 7 proc. Šiame sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Kelių transporte didžiausias taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60 proc.) ir sunkiasvorių automobilių (36 proc.). Išmetamų ŠESD kiekis 2016 m. didėjo ir tokiose srityse kaip namų ūkių ir komercinių įmonių šildymo, fluorintų dujų naudojimo srityse, o kituose sektoriuose išliko beveik toks pat arba sumažėjo.

„Šalies transporto sektoriaus plėtra, senstantis automobilių parkas – lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra daugiau nei 15 metų – lemia išmetamo ŠESD kiekio augimą, – teigia Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė. – Siekiant sumažinti ŠESD kiekį šiame sektoriuje būtina įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones.“

Pagal išmetamo ŠESD kiekio prognozes, Lietuva savo ŠESD mažinimo įsipareigojimų iki 2020 m. neviršys. Tačiau kyla grėsmė, kad tarptautiniai įsipareigojimai iki 2030 metų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose 9 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, nebus įgyvendinti.

Nors bendras šalies išmetamas ŠESD kiekis neauga, ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių – žemės ūkio, transporto, namų ūkių, atliekų ir kt. – šių dujų kiekis per trejus metus padidėjo beveik 12 proc. Didžiausią dalį jų taip pat sudaro kelių transportas. Jei šis išmetamo ŠESD kiekio augimas iki 2030 m. nebus pakankamai suvaldytas, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų trūkstamų kvotų vienetų įsigijimui iš kitų ES šalių. Skaičiuojama, kad suma gali siekti ketvirtį milijardo eurų.

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(10)
Reitingas
(-4)
Komentarai (64)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(7)
23(0)
21(0)
20(0)
19(4)
12(4)
Savaitės
124(10)
123(2)
73(5)
72(0)
Mėnesio
136(0)
114(13)
105(0)
102(1)
102(13)