Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Geriausi šios savaitės portalo įrašai

 
 
1.
(0) 2021-01-06 62
Mokslininkai mažuosius gyvūnėlius virino, šaldė, traiškė ir smaugė – bet jų neįveikė. Užmigę žiemos miegu lėtūnai gali išgyventi net pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.
2.
(0) 2021-01-23 59
Lietuvoje spaudžiant šalčiui, savaitgalį akyliausieji galėjo stebėti ypatingą reiškinį – tarsi į dangų ištįsusias šviesas. Šį fenomeną praėjusį sekmadienį pavyko išvysti ir plungiškiui Edvinui, kuris įamžino retą optinį reiškinį.
3.
(30) 2021-02-07 43
Ateityje sulauksime arba nestipraus ledynmečio su žvarbiomis žiemomis ir žūstančiais pasėliais, arba kylančio jūros lygio.
4.
(33) 2021-01-22 38
Elonas Muskas sausio 21 dieną socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė aukojantis 100 milijonų dolerių vienos technologijos kūrėjams. Tai - prizas efektyviausią aplinkai svarbią technologiją sukursiančiai kompanijai.
5.
(0) 2021-01-14 35
Megalodonai, didžiausia kada nors egzistavusi ryklių rūšis per visą Žemės istoriją, greičiausiai turėjo šiek tiek šiurpų metodą pradėti savo gyvenimą.
6.
(0) 2021-02-17 33
Vabzdžiui maldininkui, ieškančiam patelės susiporuoti, yra labai didelė tikimybė, kad ji nukąs jam galvą, ir jis tai žino.
7.
(0) 2021-02-12 30
Tektoninės plokštės, dengiančios Žemę kaip dėlionė, juda maždaug taip greitai, kaip auga mūsų nagai, tačiau per milijardą metų to pakako apkeliauti visą planetą - kaip rodo naujas įspūdingas vaizdo įrašas.
8.
(1) 2021-01-24 27
Prireikė 3-4 milijardų metų evoliucijos, kad išsivystytų mūsų, Homo sapiens, rūšis. Jeigu klimato sistema per visą tą laiką būtų bent vieną kartą visiškai subyrėjusi, ir mūsų evoliucija būtų sustojusi akimirksniu ir mūsų čia tiesiog nebūtų. Taigi, norėdami suprasti, kaip mes atsiradome Žemėje, privalome suprasti, kokiu būdu Žemė išliko palankia vieta gyvybei ištisus milijardus metų, rašo leidinys „The Conversation“.
9.
(1) 2021-02-01 24
Patricia Yang matė daug išmatų. Studijuodama kūno skysčių dinamiką, apdovanojimus pelniusi mokslininkė matė, kaip karvės tuštinasi vandeningais pyragais, graužikai – mažomis granulėmis, o drambliai – dideliais mėšlo kamuoliais.
10.
(0) 2021-01-17 21
Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Plastikas sudaro 85 proc. paplūdimių šiukšlių visame pasaulyje, o mikroplastikai per orą, vandenį ir maistą patenka net į mūsų plaučius bei lėkštes. Įvairių pasaulio šalių vyriausybės ir kompanijos nuolat ieško įvairių būdų, kaip kovoti su plastiko atliekų perdirbimo problema: suomių bendrovė „Neste“ pradėjo tokias atliekas perdirbti į skystą plastiką.
11.
(0) 2021-01-25 21
Pietvakarių Argentinoje vienas mokslininkas iškasė milžiniško, prieš 98 mln. metų gyvenusio zauropodo liekanas ir nurodė, kad šis gyvūnas galbūt yra didžiausias iš visų žinomų dinozaurų.
12.
(3) 2021-01-27 20
Katžolė suaktyvina kačių opioidų sistemas, panašiai kaip heroinas bei morfinas veikia žmones. Bet tuo viskas nesibaigia.
13.
(4) 2021-02-08 20
Žmonės ir šimpanzės dalinasi net 99 % DNR. Mokslininkai teigia, kad tai reiškia, jog tikimybė, kad kokia nors liga peršoks tarp skirtingos rūšies atstovų yra labai didelė. Ir tai iš tikrųjų gąsdina, nes mįslinga bakterinė infekcija Siera Leonėje 2005-2018 metais pražudė 56 šimpanzes. Tai yra, lygiai tiek, kiek užkrėtė.
14.
(0) 2021-01-06 20
Dėl sparčiai augančių išteklių naudojimo ir klimato kaitos sukeltų gaisrų, Amazonės atogrąžų miškų ateitis darosi vis niūresnė.
15.
(7) 2021-01-24 20
Noriu nuraminti – ne, ateinančiais ar dar po kelių metų baltieji gandrai neišnyks, nes dar 2009-2010 m. mūsų šalyje buvo didžiausias šios rūšies perinčių porų skaičius. Bet tai buvo prieš dešimtmetį, kuomet dar šalyje tik kūrėsi intensyvios žemdirbystės ūkiai, herbicidais nebuvo nupurškiamos ištiesintų upelių pakrantės, o aukštais medžiais apaugę vienkiemiai dar nebuvo tapę istoriniu paveldu. O apie vienkiemius ganėsi pavienės karvutės, neretai avių šeimynėlė, stebuklu nebuvo tapęs ir darbinis arklys.
16.
(9) 2021-01-03 19
Siekdami kovoti su didėjančia pasaulinės klimato kaitos grėsme, mokslininkai siūlo genetiškai modifikuoti medžius, kad šie galėtų greitai susiurbti daugiau anglies dioksido iš atmosferos.
17.
(0) 2021-01-28 18
„Greičiau, greičiau! Skubėk, lokys tave vejasi“, – šaukė vienas slidinėjimo kurorto Rumunijoje lankytojas, pamatęs kraują stingdančią situaciją. Predeal kurorte, netoli Brasovo, lokys pradėjo vytis nuo kalno čiuožiantį slidininką.
18.
(1) 2021-02-12 18
Pasaulio gyventojų skaičius artėja prie 8 mlrd. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. maisto gamybai reikės papildomų 300 mln. hektarų žemės. Tačiau yra ir kitas būdas pagausinti derlių: mokslininkai atrado, kad apšvitinus augalų sėklas, jos gali duoti dvigubą derlių.
19.
(0) 2021-01-12 16
Apibendrinti tokius metus kaip 2020-ieji yra pakankamai sudėtinga – o kaip kas pasakytų, ypač nenaudojant keiksmažodžių. Nors naujienų portalai buvo užgrūsti apokaliptinėmis istorijomis, būta ir teigiamų naujienų apie mokslo pažangą. Šiame straipsnyje nusprendėme pažvelgti į keisčiausias ir nuostabiausias istorijas, kurias mums suteikė gamta 2020 metais.
20.
(0) 2021-02-21 16
Sibiro amžinajame įšale ilgiau kaip milijoną metų glūdėjusiose mamutų liekanose rasta seniausių iki šiol aptiktų DNR pavyzdžių, kurių sekas mokslininkams pavyko nuskaityti, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje.
21.
(1) 2021-02-08 16
Pasirodo, gaisrai, vadinami „zombių gaisrais", gali tęstis esant net ir itin šaltam orui.
22.
(1) 2021-02-17 15
Giliai, po Antarkties ledyno šelfu aptiko gyvybę. Atradimas buvo padarytas atsitiktinai, kai Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimo geologai gręžė gręžinį Filchnerio-Ronne šelfiniame ledyne tam, kad surinktų nuosėdų mėginius.
23.
(0) 2021-01-11 14
Senovinių ryklių dantys, gauruotųjų raganosių, mamutų ir kitų išnykusių gyvūnų kaulai – tokie artefaktai vilioja Rusijos paleontologus į ledu padengtą Tobolo upę, esančią maždaug už dviejų tūkstančių kilometrų į rytus nuo Maskvos.
24.
(0) 2021-01-15 13
Bakterijos gali atrodyti gana paprastos gyvybės formos, tačiau jų išmonė mokslininkus vis nustebina. Naujausias pavyzdys yra rūšis, vadinama Geobacter sulfurreducens, kuri, kaip paaiškėjo, dabar išgyvena toksiško kobalto poveikį statydama metalinį „kostiumą“ kaip mažytis geležinis žmogus.
25.
(0) 2021-02-10 13
Skorpionė mama, nešiodama savo vaikus ant nugaros, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai rūpestinga. Bet visgi, tik iš pirmo žvilgsnio...