|
||||
Visi portalo įrašai
|
||||
|
Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Visos rubrikos“
Tipas: Pažintiniai straipsniai
Laikotarpis: Nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31
Rikiavimas: Pagal skaitytojų rekomendacijas
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


Vasara Sibire neilga. Sniegas ištirpsta tik gegužę, o šaltis grįžta jau rugsėjį. Jis paverčia taigą į užšalusį natiurmortą, bauginantį savo šaltu apsileidimu ir bekraščiais duriančių pušynų ir minkštų beržynų kilometrais, kur miega meškos ir vaikšto alkani vilkai, kur stovi kalnai su stačiais šlaitais, kur upės su permatomu vandeniu teka per slėnius, kur šimtai tūkstančių užšalusių pelkių.
Didžiausia istorijoje banga - Aliaskos krantą nuplovęs 524 metrų aukščio "Aliaskos monstras" (Video)


1958 m. liepos 9 d. naktį Feirvezerio sprūdžio sukeltas žemės drebėjimas Aliaskoje, į žiemryčius nuo Litujos užutekio (Lituya Bay) krante išjudino apie 30,6 mln. kubinių metrų uolienų. Išjudino ne šiaip: visos jos krito į Ramiojo vandenyno pakrantėje tyvuliavusį Žilbero fiordą (Gilbert Inlet). Maža to, krito iš... 914 metrų aukščio. Šis įvykis sukėlė didžiausią registravimų istorijoje cunamio bangą, greta kurios Japonijos krantus 2011-aisiais ar Indijos vandenyno krantus 2004 m. nusiaubusios stichijos, kurių metų žuvo šimtai tūkstančių žmonių, aukštis atrodo juokingas.


<p style="font-style:italic">Nuo ma­tu­sa­liš­kų mi­kro­bų iki de­guo­nies ven­gian­čių gy­vū­nų, keis­tie­ji po­že­mio org­


<p style="font-style:italic">Tai skam­ba ne­į­ti­kėt­in­ai, ta­čiau taip yra iš tie­sų. Jū­ros ly­gis ap­link tirp­stan­čius ledynus lei­


Lietuvai svarstant apie skalūnų dujų gavybą, vis aktualiau skamba klausimai: kokius dar turtus slepia Lietuvos gelmės ir kaip tais turtais pasinaudoti su mažiausiais nuostoliais sau ir ateities kartoms?


<p style="font-style:italic">
Šią sa­vai­tę Lon­do­ne vyks di­de­lė kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je bus pas­kelb­ti re­zul­ta­tai p


Žmonės nėra sterilūs primatai. Kiekvieno iš mūsų kūne knibžda daugybė plika akimi nematomų gyvų būtybių – mikroorganizmų, dar vadinamų mikrobais. Sveiko žmogaus organizme esantys mikrobai sudaro iki 3 proc. visos žmogaus biomasės.


Bioliuminescencija – tai šviesa, kurią spinduliuoja gyvūnas, jo organizme vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms. Tai yra atskiras chemiliuminescencijos atvejis, o pastarasis reiškia cheminės reakcijos metu sukeltą medžiagų švytėjimą.


<p style="font-style:italic">Žemės jaunystėje fotosintetinančios gyvybės formos klestėjo milijardą metų, nepagamindamos nors kiek daugiau de


<p style="font-style:italic">Gali būti, kad giliai jaunos Žemės viduje tūnojusios branduolinės bombos, sudraskiusios jauną planetą, įrodymai kas


Yra augalinės versijos regos, klausos, skonio, uoslės ir lytėjimo pojūčių – ir jie stulbinamai panašūs į mūsiškius


<p style="font-style:italic">
Daug gyvūnų padeda kitiems savo grupės nariams, dažnai netgi savo nenaudai. Šiame trumpame kurse pasiaiškinsime, kaip to


Visi mūsų žvėrys yra naktiniai arba sutemų gyvūnai – dienomis miega ar tūno kur pasislėpę, o aktyvų gyvenimą pradeda leidžiantis saulei, jai nusileidus ar tik brėkštant.


Nors prasidėjo perkūnijų ir žaibų laikotarpis, šis gamtos reiškinys šiuolaikiniam žmogui rečiau kelia baimę. Pasirodo, žaibo pavojų nuvertiname nepagrįstai. Nors nuo žaibo Lietuvoje kasmet žūva vos 1-3 žmonės, pasak Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojo dr. Dariaus Kubiliaus, paliečia jis bent 20-30 žmonių. Dalis jų nė neįtaria, kad patyrė žaibo išlydį, tačiau vėliau pajunta pasekmes.


Ko­dėl mes čia e­sa­me? Tai di­dis klau­si­mas, mė­gia­mas fi­lo­so­fų ir teo­logų, ke­lian­tis į­nir­tin­gus dis­pu­t