Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Kiek galėtų būti metų pačiai seniausiai pasaulio spalvai? Mokslininkai jau turi atsakymą, kokia spalva yra pati seniausia ir kiek jai metų

2018-07-12 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (861)
    Share

Kas bendro tarp šaltibarščių ir flamingų? Nedaug, bet vienas dalykas tikrai yra – abu šie objektai pasižymi spalva, kuri yra seniausia pasaulyje, teigia naujausias tyrimas.

Tyrėjai aptiko rožinės spalvos pigmentą 1,1 mlrd. metų senumo uolose giliai po Sacharos smėliu Vakarų Afrikoje – ir tai yra seniausias šiuo metu žinomas pigmentas geologijoje.

Pasak Nuros Gueneli, kurios daktaro disertacija Nacionaliniame Australijos universitete ir atskleidė šį faktą, šie šviesiai rožinės spalvos pigmentai yra 500 milijonų metų senesni už kitus žinomus seniausius pigmentus, kuriuos gamino senoviniai jūrų organizmai.

„Šviesiai rožiniai pigmentai yra molekulinės chlorofilo, kurį gamino senoviniai ir dabar jau išnykę fotosintezę vykdę organizmai, gyvenę jūrose, fosilija“, – pranešime teigia dr. N.Gueneli.

Kad atrastų pigmentus, mokslininkė į miltus sumalė daugiau nei milijono metų amžiaus uolienų pavyzdžius ir išskyrė bei ištyrė molekules, buvusias suakmenėjusiuose organizmuose. Atskiestas senovinis pigmentas atrodo šviesiai rožinis, bet didesnėje koncentracijoje fosilijos gali varijuoti nuo kraujo raudonumo iki tamsiai purpurinės spalvos, teigia mokslininkė.

Senovinės gyvybės istorija

Seniausias pasaulyje pigmentas nebuvo vienintelis dalykas, aptiktas tyrinėjant giliai po Sachara glūdinčius skalūnus. Jungtinė JAV, Australijos ir Japonijos mokslininkų komanda taip pat rado patvirtinimą, kad kadaise senovinėse ekosistemose dominavo mažytė cianobakterija – bakterijų rūšis, kuri energiją gauna fotosintezės būdu. Šis atradimas atneša daugiau žinių apie senovinių gyvūnų evoliuciją.

„Tiksli senovinių pigmentų analizė patvirtino, kad mažoji cianobakterija prieš milijardus metų dominavo mitybos piramidės apačioje – ir tai atsako į klausimą, kodėl senoviniai gyvūnai nebeegzistuoja dabar“, – teigia dr.N.Gueneli. Pasak vyresniojo tyrimo vadovo dr. Jocheno Brockso, tai lėmė, kad ribotas didelių maisto dalelių – tokių, kaip dumbliai – kiekis senoviniuose vandenynuose sumažino ir andainykščių didžiųjų gyvūnų populiacijas.

„Dumbliai, nors ir mikroskopiniai, yra tūkstančius kartų didesni už cianobakterijas ir mitybos požiūriu – gerokai sotesni“, – teigia dr.J.Brocksas. Pasak jo, cianobakterijomis gausūs senoviniai vandenynai pradėjo nykti prieš 650 milijonus metų – tuo pat metu, kai ėmė daugėti dumblių. O šie sukūrė „energetinį sprogimą, reikalingą sudėtingų ekosistemų evoliucijai – tokių, kuriose atsirado vietos ir tokiems stambiems gyvūnams, kaip žmonės“.

Parengta pagal CNN.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
60(0)
32(2)
23(0)
18(0)
15(0)
14(1)
12(1)
12(3)
Savaitės
86(0)
69(7)
61(5)
56(0)
Mėnesio
143(25)
121(17)
117(15)
111(10)