Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Žemė keičiasi tiesiog mūsų akyse - antrąjį kartą šiemet lūžęs ledas atvėrė paskutinį amžino įšalo Arkties regioną (Video)

2018-08-26 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (2982)
    Share

Pirmą kartą istorijoje įvyko kai kurių seniausių ir storiausių Arkties regiono ledynų skilimas. Antrąjį kartą šiemet lūžęs ledas atvėrė vandenis Šiaurės Grenlandijoje, kur paprastai ledynai būdavo užšalę net ir vasarą.

Tai iš dalies yra sukelta dėl pasaulinės klimato kaitos, taip pat dėl to galima kaltinti itin šiltus vėjus, kurie šiemet jau atitirpino didžiąją dalį Šiaurės pusrutulio ledynų. Tai gali turėti įtakos Arkties ruonių ir poliarinių lokių išlikimui.

Palydoviniai vaizdai iš NASA parodė, kad ledas minėtose vietose tapo trapus, pradėjo skaldytis ir judėti nuo Šiaurės Grenlandijos pakrantės. Teigiama, kad šį procesą ypač paveikė rugpjūčio pradžioje pūtę stiprūs vėjai.

„Tai, kad ledas pradėjo judėti, rodo, kad jis yra plonesnis, nei anksčiau. Šie anksčiau ypač tvirtais buvę ledynai jau tampa tokiais pat plonais ir judriais, kaip ir bet kuri kita Arkties dalis“, – pasakojo Peteris Wadhamsas, poliarinių vandenynų fizikos grupės vadovas Kembridžo universitete.

„Anksčiau dauguma Arkties ledynų buvo itin seni, bet jų vis mažėjo. Dabar didžioji dalis ledo Arktyje yra susiformavusi neseniai, daugiausiai prieš metus.“

Klimatą stebintys mokslininkai tiki, kad Šiaurės Grenlandijos regionas yra paskutinis, kuriame dar yra daugiamečių vandenynų ledynų. Dabar, ledui atsitraukiant, gali tekti persvarstyti, kuri Arkties dalis išliks ilgiausiai nepakitusi dėl klimato atšilimo.

Paprastai ledynai šiose vietovėse yra itin stori ir tankūs. Juos stumia transpoliarinio dreifo srovė, kuri yra viena iš pagrindinių Arkties vandenyno srovių, perkeliančių ledą iš Sibiro iki pat Grenlandijos.

„Ten ledynams paprasčiausiai nėra kur plaukti, todėl jie kaupiasi“, – pasakojo klimato ekspertas Waltas Meieris iš JAV nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro.

„Vidutiniškai ledo storis Šiaurės Grenlandijoje yra virš 4 metrų storio, o susikaupusių ledynų griuvėsių storis siekia net 20 metrų. Šis storas, suspaustas ledas paprastai nejuda.“

Visgi nepaprastai didelė oro temperatūra šių metų vasarį ir rugpjūtį sumažino ledo storį tiek, kad jį dabar gali nunešti vėjas. Prieš rugpjūčio karščius „Kap Morris Jesup“ orų stotis Šiaurės Grenlandijoje užfiksavo rekordinę 17 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Norvegijos ledo tarnybos duomenys taip pat rodo, kad ledo kiekis Arkties vandenyne šiuo metu yra 40% mažesnis už šio laikotarpio vidurkį.

P. Wadhamsas sakė, kad tai gali sumažinti vietinių baltųjų lokių populiaciją, nes Grenlandijos šiaurinės pakrantės uolos yra vieta, kur daugelis gyvūnų turi savo gyvenvietes.

„Jie iškasa skyles sniege, išlenda iš jų pavasarį ir eina medžioti. Bet jeigu ledynai persikelia į kitą vietovę, jie nutraukia žiemos miegą ir lieka be vietos medžioklei“, – tęsė mokslininkas.

„Baltosios meškos negali plaukti labai toli. Jei ledynai nuolat bus nutolę nuo pakrantės, jie nebegalės medžioti ir šie gyvūnai išnyks.“

NASA duomenimis, Arkties jūrų ledynų rugsėjo mėnesį, kai paprastai jų šiuose regionuose būna mažiausiai, sumažėja po 13,2 proc. per dešimtmetį.

Šią savaitę NASA vandenynų lydymosi Grenlandijoje projekto komanda jau trečius metus iš eilės grįš į Grenlandijos vandenis rinkti duomenų apie šių regionų ekosistemą ir ledynų tirpimo greitį.

Parengta pagal ScienceAlert

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(8)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
31(9)
31(2)
27(0)
21(0)
19(0)
13(0)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
80(3)
70(5)
Mėnesio
146(25)
105(13)
89(0)
85(8)