Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Visiškai naujas požiūris, ką iš tikro gali reikšti senoviniai žmonių piešiniai ant uolų - čia pavaizduotos ne šiaip medžioklės scenos, o masiniai kataklizmai?

2018-12-05 (0) Rekomenduoja   (20) Perskaitymai (1415)
    Share

15 000 metų piešinys ant urvo sienos pasakoja gana paprastą istoriją: medžiotojas krenta prieš sužeistą žvėrį. Tačiau žvelgiant giliau, galime įžvelgti ir daug gilesnes prasmes – galbūt net gi astronomines, rašo „Science Alert“.


©Prof saxx | en.wikipedia.org

Gilesnė prasmė

Naujajame tyrime teigiama, kad figūros, vaizduojamos ant gerai žinomo Lascaux urvo sienos, turi prasmę ir yra išdėliotos ne bet kaip. Manoma, kad tai gali būti tam tikri senoviniai Zodiako ženklai, kuriais buvo įamžintas koks nors kataklizminis įvykis.

Mokslininkai iš Edinburgo ir Kento universitetų palygino viso pasaulio zoomorfinius piešinius iš neolito laikotarpio – nuo Gobeliki Tepe ir Catalhoyuk archeologinių aikštelių Turkijoje, iki urvų šalia Montinjako, pietvakarių Prancūzijoje.

Visuose paveiksluose galima atpažinti tokius gyvūnus kaip buliai, liūtai ir skorpionai – bet istorikai ginčijasi, kad jie simbolizuoja tikrai ne primityvias scenas. Atvirkščiai, tai gali būti būdas parodyti žvaigždynus – o jei tai tiesa, tada tai būtų ankstyvosios astronomijos forma.

„Urve esantys piešiniai rodo, kad to meto žmonės jau suprato naktinį dangų“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, chemijos inžinierius iš Edinburgo universiteto Martinas Sweatmanas.

Jei šie piešiniai tikrai simbolizuoja žvaigždynus ir kitus astronominius įvykius, tuomet Lascaux urvo piešinys galėtų simbolizuoti tauridų meteorų lietų prieš 17 000 metų.

Tie patys mokslininkai praeitais metais Gobeliki Tepe esančius raižinius traktavo kaip nuorodą į kometą, kuri, kaip manoma, laikinai grąžino ledynmečio klimato sąlygas prieš 13 000 metų.

Keisti piešiniai

Lascaux urvo piešiniai buvo atrasti 1940 m. Nuo tada mokslininkams tai yra galvos skausmas – nes nėra aišku, kada tiksliai jie buvo sukurti. Ekspertai mano, kad 600 piešinių, išmėtytų po visą sieną, yra 17 000 metų senumo.

Daugelis pieštų figūrų yra gyvūnai gyvenę tose apylinkėse – pavyzdžiui, arkliai ir stumbrai.

Grupė priešinių, kurie vadinami Šafto scena, vaizduoja žmogaus figūrą, gulinčią šalia perskrosto stumbro. Šalia esančiame piešinyje matosi kažkas panašaus į antį – o raganosis yra nusisukęs nuo jos į kairę pusę. Kitoje sienos vietoje taip nupaišyta arklio galva.

Galima tik spėlioti kodėl, kažkas iš priešistorinių žmonių lindo į urvą, kad nupieštų štai tokius paveiksliukus – bet daugelis istorikų turi savo nuomonę.

Kadangi urvai anksčiau buvo laikomi antgamtiškomis vietomis, kurios yra susijusios su dievybėmis, tikėtina, kad žmonės piešė juos siekdami dievų malonės prieš medžioklę. Tai tarsi to laiko žmogaus norų išraiška arba malda.

Kiti mokslininkai pastebėjo, kad sąsaja tarp tam tikrų gyvūnų yra tikrai ne atsitiktinė. Prancūzų antropologė Andre Leroi-Gourhan 1960 m. yra pasakiusi, jog tai yra klasifikavimo sistema – gėris-blogis, vyras-moteris.

Piešiniuose galima rasti ir geometrinių formų – taškų, keistų linijų, išbarstytų po sieną. Juos paaiškinti gan sunku, nes neaišku ar taip buvo siekiama simbolizuoti tam tikrus natūralius reiškinius.

Kaip teisingai tyrinėti piešinius?

Idėja, kad priešistoriniai paveikslai gali simbolizuoti dangų, yra 40 metų trunkanti diskusija, kuri, panašu, dar ilgai nenurims.

M.Sweatmanas ir jo kolegos mano, kad turėtume daugiau pasitikėti savo protėviais ir suvokti, kad jie mokėjo reprezentuoti pasaulį savais būdais.

„Intelektualiai jie mažai skyrėsi nuo mūsų“, – teigia M.Sweatmanas.

Mokslininkai mano, kad sužeistas stumbras galėtų simbolizuoti Ožiaragio žvaigždyną per vasaros lygiadienį, paukštis – Mergelės ženklą per pavasario lygiadienį. Ties kitais gyvūnais mokslininkai vis dar ginčijasi, bet kai kurie piešiniai gali laisvai atitikti Liūto ar Jaučio žvaigždynus per kitus lygiadienius.

Toks išsidėstymas galėtų sufleruoti 15 150 metus pr.m.e. (pridedant ar atimant keletą amžių), kai klimatas ėmė nemaloniai keistis.

Duomenys, gauti iš Grenlandijos ledo mėginių rodo, kad klimatas ėmė keistis apie 15 300 metus pr.m.e. – bet nėra jokių ženklų, kad tai sukėlė meteoras. Hohlensteino urve, Vokietijoje, rasti 40 000 metų senumo raižiniai, simbolizuojantys vertikaliai stovintį liūtą irgi domina M.Sweatmaną ir jo kolegas.

„Šie atradimai gali įrodyti, kad žmonijai formuojantis buvo keletas meteorų, kurie ką nors pakeitė. Tai galėtų iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į priešistorines visuomenes“, – sako M.Sweatmanas.

Šie atradimai ir piešinių interpretacijos turėtų padėti mums pereiti nuo šamanistinių interpretacijų iki mąstymo, kad menas galėjo būti naudojamas kaip laiko žymėjimas, paremta aplinka, kurią šiandien ne visada pastebime - naktiniu dangumi.

Parengta pagal „Science Alert“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(20)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
78(3)
48(5)
44(1)
27(2)
13(0)
12(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
101(43)
83(1)
81(5)
70(6)
Mėnesio
207(4)
141(16)
115(54)
110(8)
102(13)