Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Yra 5000 žinduolių rūšių, bet niekas kitas neturi tokios krūtinės: kodėl žmogiškosios krūtys yra tokios didelės? Ar tai – evoliucijos klaida?

2018-12-19 (1) Rekomenduoja   (12) Perskaitymai (2488)
    Share

Krūtys esti įvairių dydžių ir formų, bet visos jos turi vieną požymį: žmonių rūšyje jos unikalios.

Šioje planetoje gyvena apie 5000 žinduolių rūšių, bet homo sapiens yra vienintelė rūšis, kuri krūtis turi nuolat. Žinoma, mums tokia anomalija atrodo seksuali, bet geriau pagalvojus, kelia klausimą: kodėl žmogiškosios krūtys yra tokios didelės? Ar tai – evoliucijos klaida?

Kitose žinduolių rūšyse krūtys būna laikinos – tik ovuliacijos ar žindymo metu. Pagrindinė krūtų misija – teikti pieną, tad natūralu, kad kai baigiasi pienas, dingsta ir krūtys. Tačiau žmonių atveju krūtys išsivysto ne per nėštumą, bet brendimo laikotarpiu. Taigi, tai reiškia, kad kažkuriame evoliucijos taške įvyko pokytis. Kodėl?

1987 biologas Timas Caro tyrinėjo septynias šio klausimo teorijas. Viena iš jų buvo ta, kad kad tokios krūtys leidžia žindyti kūdikį jį pasisodinus ant klubo – o tuo metu motina galėjo užsiimti ir kita veikla. Bet tokia idėja vis tiek nepaaiškina, kodėl krūtys išlieka ir pasibaigus žindymo laikotarpiui.

Vieną iš populiariausių teorijų iškėlė Charlesas Darwinas – o vėliau ją išplėtojo zoologas Desmondas Morrisas, 1967 m. išleidęs knygą „The Naked Ape“ (liet. „Nuoga beždžionė“). Joje mokslininkas teigia, kad žmogaus krūtys išsivystė kaip sekso simbolis – vietoje padidėjančio primatų pasturgalio, jų ovuliacijos metu. To priežastis – kai mūsų protėviai pradėjo vaikščioti stati, jų lytiniai organai nebebuvo taip akivaizdžiai matomi, tad vietoje to išsivystė vizualiai lengvai pastebimos krūtys. Tokia teorija bent jau paaiškina, kodėl brendimo metu moterims išsivysto krūtys – bet visiškai nepaaiškina, kodėl jos išlieka ir per menopauzę.

Atidžiau pažiūrėkime į žmogiškąją krūtį, rašo portalas „IFL Science“. Didžiausias skirtumas tame, kad joje daug daugiau riebalų, nei pas kitų žinduolių pateles. Riebalai užpildo krūties audinį, suteikia jai formą. Tarsi pienas – bet nuolatinis. Žmogiškosios krūtys gali būti tokios didelės, kad net gali sukelti nugaros ir krūtinės skausmus. 2016 m. vien JAV buvo atlikta 61 000 krūtų mažinimo operacijų.

Be to, krūtys gali būti mirtinai pavojingos. Krūties vėžys tarp moterų yra pati dažniausia vėžio forma. Kiekvienais metais juo suserga apie pusantro milijono moterų, ir 2015 m. 570 000 moterų mirė nuo šios ligos. Beje, kiek mokslui žinoma, ši liga tarp kitų primatų visiškai nėra dažna – bet galbūt taip yra dėl to, kad krūties vėžio rizika auga su amžiumi, o likę primatai neišgyvena tiek, kad spėtų išsivystyti krūties vėžys. O galbūt tai susiję su nuolatiniu krūties audiniu.

Didesnė vėžio tikimybė yra tokiuose audiniuose, kurie greitai ir dažnai auga (dalinasi). Kiekvieną kartą kai ląstelės gimsta ir miršta, ląstelės cikle egzistuoja tikimybė, kad taisant DNR bus įvelta klaida, o būtent tokios ląstelės su klaidomis ir gali tapti vėžinėmis ląstelėmis. Krūties audinys dalinasi dideliu greičiu, tad egzistuoja ir didelė tikimybė klaidoms. Tai gali paaiškinti, kodėl abiejų krūtų pašalinimas riziką moteriai susirgti vėžiu sumažina 95%.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(20)
Neverta skaityti!
(8)
Reitingas
(12)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(3)
28(7)
25(0)
24(1)
21(6)
20(3)
19(1)
18(3)
17(0)
16(0)
Savaitės
113(20)
61(0)
Mėnesio
140(14)
113(20)
110(4)
109(15)
106(13)