Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Kodėl ateities žmonės mus vadins „vištų žmonėmis“: tai, ko daugelis nė nežino apie ilgiausiai išliekančius žmonijos kultūros pėdsakus

2018-12-18 (1) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (1015)
    Share

Seniai prarastos kultūros kartais žinomos pagal daiktus, kuriuos palieka po savęs. Pavyzdžiui, neolito virvelinė kultūra savo pavadinimą pagal keramikos puošimo būdą, kuris mus pasiekė mūsų laikus ant išlikusių puodų šukių – šios kultūros puodai buvo puošiami į juos įspaudžiant virvelę, kuri dar neišdegtame puode palikdavo charakteringą ornamentą.

Bet kaip ateities archeologai greičiausiai vadins dabartinę mūsų kultūrą? Ko gero, gausime ne tokią jau malonią pravardę – pasak mokslininkų, mus galima būtų vadinti „vištų žmonėmis“.

Pasirodo, prijaukintos vištos gali būti tas požymis, kurį aptikę ateities archeologai galės šaukti – „ei! Čia buvo žmonės!“. Bendras Gallus gallus domesticus (t. y. naminės vištos) rūšies individų svoris ne tik viršija bendrą visų laukinių paukščių svorį, bet savo kaulais žymi ir industrinę žemdirbystę.

„Vištos yra pavyzdys, kaip mes savo poreikiams pritaikėme biosferą“, – teigia Lesterio universiteto mokslininkė dr. Carys Bennett, pristačiusi savo naujausią tyrimą, kuriame teigia, kad vištienos kaulų iškasenos gali žymėti naujos geologinės epochos – antropoceno – pradžią.

Vištos užkariavo pasaulį

C. Bennett yra geologė ir jai bei jos kolegoms smalsu rasti potencialiai naujos geologinės eros žymeklius. Antropocenas – vis dar gana kontroversiška epocha, kurią apibrėžia tai, kad pagrindiniu Žemės aplinkos formuotoju yra žmogus. Pagrindinis bet kurios epochos reikalavimas – „raktinė iškasena“, kuri geriausiai identifikuoja ir reprezentuoja laikmetį, portalui „Live Science“ sako mokslininkė.

Ir vištos gali būti ta raktine Antropoceno iškasena. Viską pasako skaičiai: šiuo metu mūsų planetoje gyvena apie 21,4 mlrd. vištų, ir tai yra pati skaitlingiausia paukščių rūšis Žemėje. Jų bendras svoris (biomasė) – 5 milijardai kilogramų. Ir vištų yra visame pasaulyje. Beje, vien per 2014 m. žmonės suvartojo 62 milijardus vištų.

Ir dauguma vištų kaulų galų gale baigia savo kelionę sąvartynuose – kurie yra pakankamai nuo deguonies prasiskverbimo apsaugota vieta, o tai leidžia neblogai išsilaikyti organinėms medžiagoms. Taigi, atrodo, ateities archeologų laukia gausybė vištų kaulų iškasenų.

Vištų pokyčiai

Jei ateities archeologai iš tiesų aptiks vištų kaulus, jie greičiausiai netrukus supras, kad šie gyvūnai nebuvo taip jau visiškai sukurti gamtos. C. Bennett ir kolegos išanalizavo vištų kojų kaulus, esančius Londone rastų gyvūnų kaulų duomenų bazėje. Kai kurie duomenų bazėje esantys kaulai siekia senovės Romos erą, kuri prasidėjo 43 mūsų eros metais. Senųjų laikų vištos buvo mažos, labai artimos savo laukiniams protėviams – bankivinėms vištoms (Gallus gallus). Mokslininkai pastebėjo, kad vištų stambėjimas prasidėjo apie 1340 m. – greičiausiai tada buvo pradėta užsiimti jų selekciniu veisimu.

O apie 1950 vištų kaulų išmatavimai dar stipriau pasikeitė. Šiuolaikinio jauno broilerio kojos kaulas yra triskart platesnis ir dukart ilgesnis, palyginus su bankivine višta. Ir šiandieninė višta pagal bendrą masę yra gerus keturis ar net penkis kartus didesnė už tos pačios rūšies vištą 1957-aisiais, rašo „Live Science“.

Tokie “vištiniai monstrai“ nėra atsitiktinumas. Tai – 1948 m. prekybos tinklų karo, vadinto „Rytojaus višta“, rezultatas. Prekybos tinklai kvietė veisėjus siekti didesnių ir greičiau augančių vištų, ir šiandieniniai broileriai auga taip greitai, kad jų kaulai daug porėtesni nei laukinių giminaičių – bet net jei kuris ir išgyvena ilgiau 7 savaičių (paprastai tokio amžiaus dabar skerdžiamos vištos), jų natūralus gyvenimo ciklas vis tiek labai trumpas.

Dar nepatvirtintas periodas

Tarptautinė Stratigrafijos komisija – sudaryta iš grupės mokslininkų iš viso pasaulio – yra atsakinga už periodų, epochų ir amžių apibrėžimus, naudojamus Žemės istorijos datavimuose. Antropocenas vis dar nėra oficialiai patvirtintas, ir patvirtinimo procesas truks dar ilgai, mano C. Bennett. Tačiau yra ženklų, kad šis laikotarpis jau įrašytas ir uolienose: 2014 m. mokslininkai aprašė naują uolienų tipą – plastiglomeratą – susidariusį kai lava sumišo su plastiku. Tokių pavyzdžių randama kai kuriuose paplūdimiuose.

Mokslininkai taip pat mano, kad antropoceno nuosėdos turės ir daugiau industrializuotos bendruomenės ženklų – pavyzdžiui, iš kuro atsiradusį šviną, ar azotą iš trąšų. Vištos taip pat gali prisijungti prie šio derinio, teigia C. Bennett.

Vis dėlto prisiminus, kad vištos – kaip ir visi kiti paukščiai – yra tiesioginiai dinozaurų palikuonys – galime šiek tiek pakelti savo savivertę, bent jau patys save pavadindami „Dinozaurų ėdikais“. Ar jei moksliškai – saurofagais.

Taip nors truputį geriau, nei „vištų žmonės“ – ar ne?

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(1)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
28(0)
27(1)
22(3)
22(2)
16(0)
15(3)
13(0)
13(2)
Savaitės
226(76)
111(20)
71(5)
Mėnesio
139(14)
128(7)
110(4)
106(15)
105(13)