Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Lietuvos mokslininkas: „Techniškai sakant, mes vis dar gyvename ledynmetyje“

2019-05-02 (0) Rekomenduoja   (44) Perskaitymai (2621)
    Share

Kai kalbame apie ledynmetį, dažniausiai įsivaizduojame periodą, pasibaigusį prieš beveik 12 tūkst. metų. Tuo metu dideli Žemės paviršiaus plotai buvo padengti storu ledo sluoksniu. Šiam pasitraukus ledynmetis nesibaigė.

„Techniškai sakant, mes vis dar gyvename ledynmetyje“, – sako Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros lektorius dr. Andrejus Spiridonovas.

Kas yra ledynmetis?

Nebūtinai visas arba beveik visas planetos paviršius turi būti padengtas ledu tam, kad išgyvenamą epizodą galėtume vadinti ledynmečiu.

„Ledynmetis – tai laikotarpis, kada formuojasi kontinentiniai apledėjimai. Tokių apledėjimų metu susidaro didelės ledo masės, kurios neapsiriboja vien aukštikalnėmis. Jos apima ir pačius kontinentus. Mes vis dar esame ledynmetyje ir tas ledynmetis prasidėjo prieš kokius 30 mln. metų, kada Antarktida pradėjo apledėti“, – sako lekt. dr. A. Spiridonovas.

Ledynmetį sudaro visiško ir dalinio apledėjimo epizodai. Pastarieji dar vadinami tarpledynmečiais.

„Kas 100 tūkst. metų keičiasi didelio ir mažo apledėjimo laikotarpiai. Tai taip vadinami tarpledynmečio epizodai. Tokie epizodai pastebimi tik šiaurinėse platumose, nes, pavyzdžiui, čia, Lietuvoje, ledynai seniausiai ištirpę. O pietuose – Antarktidoje – ledynai išlikę, – sako lektorius. – Jeigu taip pasižiūrėsime, Žemė visiškai nuledėjusi nebuvo per paskutinius 30 mln. metų.“

Nacionalinio klimato duomenų centro, įsikūrusio JAV, duomenimis, šiuo metu mes patiriame šiltesnį periodą, kurį A. Spridonovas ir vadina tarpledynmečiu. Tokie periodai dažnai būna gerokai trumpesni, o ir sąlygos ledynmečiui pasitraukti – turi būti beveik tobulos.

„Šiltesni laikotarpiai dažniausiai būna labai trumpi. Trumpi, jeigu žvelgiame per geologinės istorijos prizmę. Jie trunka apie 10 tūkst. metų. O apledėjimas, kai po truputį kaupiasi ledas, ir pats ledynmetis, trunka apie 90 tūkst. metų. Galime teigti, kad per pastaruosius kelis milijonus metų būti apledėjime yra norma, – teigia paleontologas. – Tokių didelių apledėjimų, kada ledas padengia ne tik arčiau polių esančius žemynus, tačiau ir Europą bei Š. Ameriką, per paskutinį milijoną metų buvo mažiausiai aštuoni. Jų periodiškumas susijęs su Žemės ašies ir orbitos pokyčiais. Yra tokie 40, 100, 400 tūkst. metų ciklai. Ledynmečiai darosi vis stipresni ir tam, jog jie pasibaigtų ir ledas nors kiek atsitrauktų, reikalinga beveik tobula orbitinių parametrų kombinacija.“

Paskutinį kartą „tikrai šilta“ buvo prieš 50 mln. metų

Nors pastaruosius kelis milijonus metų galime vadinti ledynmečiu, Žemės istorijoje yra buvę epizodų, kada planeta buvo beveik visiškai laisva nuo ledo.

„Paskutinis toks visiškai laisvas nuo ledo laikotarpis buvo maždaug prieš 50–55 milijonus metų. Žinome, jog tuo metu Žemės paviršiaus temperatūra buvo žymiai aukštesnė nei dabar. Vidutiniškai apie 10 laipsnių, – pasakoja dr. A. Spiridonovas. – Rytinėje Šiaurės Kanados dalyje, salose šalia Grenlandijos, netgi randamos aligatorinių krokodilų liekanos. Dabar tokie krokodilai paplitę kažkur ties Naujuoju Orleanu. Galime įsivaizduoti, kad Šiaurės Kanadoje tuo metu buvo taip pat šilta, kaip dabar Majamyje.“

Antarktida tuo metu irgi atrodė visiškai kitaip.

„Kai paskutinį kartą Antarktida buvo laisva nuo ledynų, klimatas ten buvo panašus į tai, ką dabar matome vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Vašingtono valstijoje. Drėgna, vyrauja sezonai. Auga plačialapiai, spygliuočiai augalai. Miškai niūrūs. Galvojama, kad ten egzistavo ir primityvūs žinduoliai, sterbliniai gyvūnai, kažkas panašaus į kengūrų giminaičius“, – sako paleontologas dr. A. Spiridonovas.

Antarktida – ledynmečio įrodymas

Šiandien šalčiu alsuojantis Pietų polio regionas – Žemę vis dar gaubiančio ledynmečio įrodymas.

„Ledynmetis ar ne, galime spręsti pagal tai, kaip dabar atrodo Antarktida. Ji yra tokioje geografinėje padėtyje, kad pati pirma apledėja. Klimatiškai ji atskirta nuo kitų regionų, dėl to, kad ją juosia šaltoji Vakarų vėjų srovė. Ši srovė neleidžia šiltosioms srovėms pasiekti Antarktidos, blokuoja šilumą ir šioji apledėja pirmoji“, – teigia dr. A. Spiridonovas.

Kaip rašoma „Discover“ žurnale, tokios sąlygos susidarė maždaug prieš 34 mln. metų, kuomet Tasmanija ir Pietų Amerika atsiskyrė nuo Antarktidos. Dėl šio įvykio Antarktida ir liko izoliuota nuo šiltų tropinių srovių.

Tuo pačiu metu sparčiai keitėsi ir anglies dvideginio kiekiai atmosferoje, kas irgi turėjo įtakos tokiam kontinento apledėjimui.

Augalai Antarktidoje – dar prieš 5 mln. metų

Nors ledas Antarktidą gaubia jau daugiau nei 30 mln. metų, klimatas ten ne visada buvo toks atšiaurus. Dar prieš 5 mln. metų ten klestėjo augalai, o vasaromis temperatūra šoktelėdavo iki 5 laipsnių šilumos, rašo bbc.com.

Antarktidoje kasant ledą rastos augalų liekanos pasakoja apie į tundrą panašią aplinką. Nieko įspūdingo, lyginant su tuo, kaip žemynas atrodė, sakykim, prieš 50 mln. metų. Bet įdomu yra tai, kad rasta augalinė medžiaga ne tiesiogiai praneša mums, kaip Žemė atrodys ateityje.

Vidutinė planetos temperatūra tuo metu buvo 2–3 laipsniais aukštesnė negu šiandien. Aukštesnis buvo ir vandens lygis – spėjama, kad jis siekė 10–20 metrų daugiau nei šiandienos vandenynai, teigia bbc.com.

Nerimą kelia tai, jog anglies dvideginio kiekiai Žemės atmosferoje tuo metu buvo tokie patys, kuriuos matome šiandien – maždaug 400 anglies dvideginio molekulių kiekvienam milijonui deguonies molekulių. Tokie skaičiai leidžia suprasti, kad Antarktidoje augantys menki augalai – ne gili praeitis, o netolima ateitis.

Šiuo metu oro temperatūra dar nesiekia prieš 5 mln. metų buvusios ribos, tačiau tik todėl, kad sistema vėluoja. Procesas gali užtrukti iki 300 metų.

Ar ledynmetis pasitrauks – spręs žmonės

Žmonių sukeltas atšilimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Žemės atmosferoje šiuo metu cirkuliuoja būtent toks kiekis anglies dvideginio. Paleontologas dr. A. Spiridonovas tikina, kad norint išvysti šio atšilimo pasekmes, laukti 300 metų neprireiks.

„Dabartinio ledynmečio atsitraukimas priklausys nuo mūsų. Nuo to, kaip susitars žmonės. Jeigu anglies dvideginis ir toliau bus išmetamas panašiais tempais, ledynas akimirksniu nesubliūkš. Tikėtina, kad gali stipriai apmažėti. Ir tas apmažėjimas gali įvykti per kelis artimiausius dešimtmečius. Jūros lygis gali pakilti metru, dviem, kas iš esmės būtų „viso gero“ Klaipėdai, – sako dr. A. Spiridonovas. – Netgi dvidešimties centimetrų jūros lygio pakylimas iš karto reikštų išnykusius pliažus. Pasikeistų visa krantų geodinaminė situacija, jie pradėtų irti. Dvidešimt centimetrų – toks nedidelis skaičius, bet jis gali padaryti šimtus milijardų nuostolių. O mes kalbame apie kelis metrus.“

Atšilimas neišvengiamas, šis procesas tęsis dar tūkstančius metų. Žmonijos rankose tik katastrofos mastas. Vienu atveju klimato pokytis gali destabilizuoti civilizaciją, kitu atveju – ją tiesiog sunaikinti. Mokslininkas tikina, kad šis šimtmetis – kritinis žmonijos istorijoje. „Jeigu mes darysime, kaip darėme seniau, jokios civilizacijos nebus. Jeigu mes susitvarkysime, galėsime neapibrėžtai ilgai gyventi“, – sako dr. A. Spiridonovas.

„Valstybės turėtų kuo daugiau investuoti į mokslą. Į visapusišką mokslą, tai ir informacinės technologijos, ir aplinkosauga, ir medicina. Čia turi būti prioritetas tam, kad mes, kaip civilizacija, išliktume, – teigia paleontologas. – Reikėtų žiūrėti ne ko mes norėtume, o ko reikia visiems žmonėms. Mes esame glaudžiai susiję. Jeigu kažkas baisaus įvyksta vienoje Žemės pusėje, iškart pajaučiame.“

Kaip pavyzdį mokslininkas pateikia Afrikoje atsiradusias sausringas zonas.

„Afrikoje atsirado sausringos zonos. Jos plėsis. Kas vyksta dabar? Žmonės spaudžiami keliauti į Europą. Ateityje tai nebus tokie maži kiekiai, šimtai tūkstančių, kurie keliauja dabar. Keliaus šimtai milijonų. Koks tada bus patiriamas spaudimas? Padidės karinių konfliktų tikimybė. Mes turime suprasti, kad šie pokyčiai bus. Turime padėti tiems žmonėms, kad jiems nereikėtų apleisti savo šalių ir keliauti čia. Privalome žiūrėti globaliai. Norime, nenorime – pokyčiai ateis.“

Išnyks planetos istorijoje

Didelio atšilimo pasekmės būtų katastrofiškos – milijonai žmonių būtų priversti keliauti, dar daugiau jų neturėtų ką valgyti. Lede ir amžinojo įšalo žemėse yra palaidotos negyvų organizmų liekanos – augalai, gyvūnai. Temperatūrai kylant šios liekanos į atmosferą išmestų vis daugiau ir daugiau anglies dvideginio tol, kol žemė virstų savotišku pragaru. Anot dr. A. Spiridonovo, Žemė atsigautų.

„Globalinės geologinės sąlygos neleistų tokiam anglies dvideginio kiekiui ilgai egzistuoti. Jis tiesiog išnyktų“, – sako mokslininkas.

Viena priežasčių – Indijos ir Azijos plokščių susidūrimas.

„Prieš maždaug 30 mln. metų Indija vožėsi į Aziją apie 20–30 centimetrų per metus greičiu. Toks didelis smūgis suglamžė visą Aziją. Manoma, kad tas susidūrimas ir sukėlė ilgalaikį šaltėjimą, kuris tęsiasi iki dabar. Dėl smūgio susidarę kalnai ir juose esančios uolienos reaguoja su anglies dvideginiu ir išima jį iš atmosferos, – pasakoja dr. A. Spiridonovas. – Dabar žmonės išmes daug anglies dvideginio, klimatas atšils, galbūt mūsų civilizacija žlugs. Bet po dešimties, dvidešimties tūkstančių metų, dėka tokių geologinių aplinkybių, visas šis anglies dvideginis iš atmosferos bus pašalintas.“

„Žiūrint į visą planetos istoriją, žmonių sukeltas atšilimas atrodys kaip koks temperatūrinis spyglys. Aišku, mums jis baisus. Bet reikia turėti omenyje tai, kad šitas poveikis tęsis nuo tūkstančio iki dešimčių tūkstančių metų. Mūsų civilizacijos masteliais tai yra labai daug. Geologiniais masteliais tai akimirka“, – teigia paleontologas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(47)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(44)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Dominykas Markevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
56(2)
40(0)
39(1)
31(3)
30(1)
23(0)
22(1)
21(3)
21(2)
14(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
79(3)
71(5)
Mėnesio
145(25)
125(17)
104(13)
89(0)