Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Saulės užtemimas stebina ir gyvūnus - štai kaip jo metu elgėsi bitės

2019-07-03 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (823)
    Share

Antradienį, liepos 2 d., įvyko Saulės užtemimas, deja, nematomas Europoje (stebėti jį galima buvo tik nedidelėse Čilės ir Argentinos teritorijose), tačiau šia proga mokslininkai dalinasi netikėtu reiškiniu, atrastu prieš porą metų.

Bitės užtemimo metu staiga nustojo skraidyti
©commons.wikimedia.org

2017 metų rugpjūčio 21 dieną žmonės visoje Šiaurės Amerikoje akimirkai stabtelėjo, kad pasigrožėtų Saulės užtemimu. Tačiau, panašu, lygiai taip pat padarė ir bitės.

Bitės diena prasideda tekant saulei. Jei lauke šviečia saulė, bitės bus aktyvios nuo pat aušros iki pat sutemų. Tačiau kaip šie vabzdžiai reaguoja, kai Mėnulis užstoja Saulę ir diena virsta naktimi? Praėjusiais metais ekologė Candace Galen iš Misūrio universiteto kartu su mokslininkų komanda ir grupe pradinės klasės mokinių nutarė tai išsiaiškinti.

Prie gėlių buvo pritaisyti mažyčiai mikrofonai, kuriais mokslininkų komanda įrašinėjo bičių dūzgimą visais Saulės užtemimo etapais. Bitės buvo aktyvios ir triukšmingos iki pat visiško Saulės užtemimo, kai Mėnulis užstojo tiesioginę Saulės šviesą, ir įsivyravo prietema. Kai saulė užtemo, bitės visiškai nutilo.

Tyrimo vadovė C.Galen sako, kad tarsi kažkas būtų išjungęs šviesą – ir bitės staiga būtų nustojusios skraidyti. Tai įvyko ne palaipsniui, o staiga.

Bitei staiga sustoti dirbus viduryje dienos yra neįprasta – nebent užkluptų audra. Kitaip tariant, bitės dirba tol, kol šviečia Saulė. Šie vabzdžiai į Saulės užtemimą reaguoja panašiai kaip į tamsų audros debesį, kuris užstoja Saulės šviesą.

Evoliucijos ekologė Nicole Miller-Struttmann iš Websterio universiteto Sent Luise sako, kad šie vabzdžiai nėra įpratę prie Saulės užtemimų. Evoliucinė istorija nediktuoja, ką joms daryti esant užtemimui. Anot mokslininkės, tai reiškia, kad šiam tikslui jos naudoja kitą signalą.

Ryškiausias pokytis užtemimo metu buvo itin staigus tylos įsivyravimas – tačiau papildomai nedideli pokyčiai bičių dūzgime gali duoti mokslininkams užuominų, kaip jos reaguoja į šiuos reiškinius. Kaip pažymi C.Galen, po truputį dingstant Saulės šviesai, bičių dūzgimas perėjo į ilgesnius dažnius. Pailgėjęs dūzgimo dažnis reiškia, kad bitės ėmė skraidyti lėčiau arba jos skrido didesnius nuotolius.

C.Galen pateikia pavyzdį – kai vairuojant užklumpa rūkas, mes sulėtiname greitį. Sumažėjus matomumui, sulėtinus greitį galima geriau apdoroti informaciją ir išlikti budriam. O jeigu matomumas visiškai dingsta, kaip kad įvyko su bitėmis užtemimo metu, tikriausiai derėtų visiškai sustoti. Reguliuoti greitį priklausomai nuo aplinkos veiksnių yra visiškai normalu daugumai gyvūnų, o tai buvo pastebėta ir bitėse, kuomet jos skraido auštant ar temstant.

Didysis 2017 metų Saulės užtemimas buvo tobulas tokiam tyrimui atlikti, kadangi per visą žemyninę Šiaurės Ameriką slinko net 16 valandų. Komanda turėjo dvi studentų grupes Oregone – vieną Idahe ir kelias kaimo vietovėse Misūryje – kurios įrašinėjo bičių dūzgesį ir siuntė šiuos duomenis siuntė į Misūrio universitetą. Šią informaciją turėjo galimybę išanalizuoti ir pradinukai, kurių rezultatai 91 procentu atitiko mokslininkų išvadas.

2024 metais artėja dar vienas didelis Saulės užtemimas, kurio metu C.Galen planuoja įrengti mikrofonus bičių aviliuose bei gėlėse – kad patikrintų hipotezę, kad užtemimų metu bitės grįžta į savo avilius.

Parengta pagal „The Smithsonian“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
42(0)
35(0)
35(1)
25(0)
23(1)
17(0)
16(0)
14(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
80(3)
70(5)
Mėnesio
146(25)
105(13)
89(0)
85(8)