Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Nauji tyrimai: natūralūs Žemės klimato kaitos ciklai jau niekaip negali paaiškinti to, kas vyksta dabar

2019-08-01 (1) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (834)
    Share

Kaitros bangos, potvyniai, sausros ir kiti klimato reiškiniai ir ateityje dažnės dėl pasaulinės klimato kaitos. O iškart keli moksliniai tyrimai daro išvadą, kad pastaruosius 100 metų pastebimas vidutinių temperatūrų augimas yra iš tiesų globalaus pobūdžio ir neturi daug ką bendro su kitais klimato reiškiniais, aprašytais per pastaruosius 2000 metų, rašo cbc.ca.

Anot naujųjų tyrimų, natūralūs Žemės klimato kaitos ciklai negali paaiškinti pastarojo šimtmečio atšilimo. Vienu metu buvo publikuoti iškart trys tyrimai žurnaluose „Nature“ ir „Nature Geoscience“.

Visų jų autoriai nustatė, kad ankstesni klimato kaitos periodai – tokie, kaip Mažasis ledynmetis ar Viduramžių atšilimas, buvo regioninai, o ne globalūs reiškiniai.

Kita vertus, pastarąjį šimtmetį stebimas atšilimas yra kur kas platesnio masto – jis yra globalus.

„Savo moksliniame darbe vertinome klimato kaitą per pastaruosius 2000 metų – ir tradiciškai suvokiama, kad per šį periodą būda globaliai koherentiškų klimato kaitos periodų. Tačiau mes parodėme, kad praeities klimato kaitos periodai nebuvo tokie globaliai koherentiški, kaip manyta anksčiau“, – sakė vieno iš mokslinių darbų bendraautoris, Kolumbijos universitetui priklausančios Lamont-Doherty Žemės observatorijos mokslininkas Nathanas Steigeris.

Mokslininkai, siekdami surinkti patikimus duomenis iš įvairių pasaulio vietų, pasinaudojo 700 skirtingų informacijos šaltinių – iš medžių, koralų, nuosėdų ir panašiai.

Tiriant Mažojo ledynmečio atvejį mokslininkai nustatė, kad skirtingose planetos vietose skirtingu metu vyko skirtingi pokyčiai.

Štai, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno centrinėje ir rytinėje dalyje XV a. vidutinė temperatūra buvo žemiausia per 2000 metų. Tačiau Šiaurės vakarų Europoje ir pietrytinėje Šiaurės Amerikoje žemiausia pastarųjų 2000 metų temperatūra fiksuota XVII amžiuje. Visur kitur atšalimas stebėtas XIX amžiuje.

O štai ta klimato kaita, kurią stebime šiandien, apima 98 proc. visos planetos.

Kaip šiuolaikinį pasaulinį atšilimą mokslininkai vertino tik laiką nuo 2000 metų, tačiau per tą laikotarpį fiksuoti 9 iš 10 šilčiausių metų istorijoje, ir patys šilčiausi iš jų buvo penki pastarieji metai.

Žmonės, kurie nesutinka su mokslinių tyrimų duomenimis, aiškiai rodančiais, kad klimato kaita yra antropogeninės kilmės (t. y., sukelta žmonių veiklos), dažniausiai remiasi natūraliais Žemės temperatūros svyravimo ciklais ir tikina, kad būtent dėl jų pastaraisiais metais būna vis šilčiau ir šilčiau. O Mažąjį ledynmetį pateikia kaip vieną tvirčiausių savo argumentų.

Tačiau, anot N.Steigerio, „vidinis klimato svyravimas nepaaiškina šiuolaikinio atšilimo koherentiškumo“.

Antrojo tyrimo autoriai analizavo Žemės paviršiaus – vidutinės pasaulinės temperatūros – atšilimo spartą ir kaitos priežastis. Jie nustatė, kad atšilimo greitis per vertinant atšilimą bent 20 metų trukmės atkarpomis, greičiausiai jis vyko XX a. pabaigoje.

„Nustatėme, kad ikipramoniniais laikais pagrindiniai temperatūrų svyravimo varikliai buvo ugnikalnių išsiveržimai“, – sakė Berno universiteto (Šveicarija) Oeschgerio klimato kaitos tyrimų centro mokslininkas ir tyrimo bendraautoris Raphaelis Neukomas. Tuo tarpu išoriniai veiksniai – tokie, kaip Saulės aktyvumo kaita – reikšmingos įtakos vidutinei temperatūrai neturėjo.

Saulė klimato kaitos skeptikų yra nurodoma kaip pagrindinis klimato kaitos variklis, kuris nuo žmogaus veiklos nepriklauso.

Trečiojo mokslinio darbo išvada taip pat buvo tokia, kad praeities klimato permainų priežastis buvo ugnikalnių išsiveržimai.

Tokia vienbalsė trijų nepriklausomų mokslinių tyrimų nuomonė, anot mokslininkų, yra svarbus rodiklis, parodantis dabar planetoje patiriamą klimato kaitos būseną.

„Esminė išvada yra ta, jog tai, kas vyksta šiandien, yra anomalija ir mes suprantame, kodėl tai yra anomalija – tai nėra paslaptis“, – sakė NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto direktorius, klimatologas Gavinas Schmidtas, nepriklausęs nė vienai iš trijų tyrėjų grupių.

Anot jo, nors šių trijų darbų išvados nešvyti naujumu, naudinga turėti tyrimų, kurie neneigia ankstesnių išvadų ir kuriuos galima pateikti klimato kaita netikintiems žmonėms, kurie vis dar „kabinasi už tikėjimo šiaudo“, kad tik nereikėtų imtis veiksmų kovai su tuo, ką žmonės jau yra pridarę.

„Tai yra tarsi trigubas pabraukimas fakto, jog tai, kas vyksta dabar, nėra įprasta daugelio šimtmečių, o gal net ir dar platesniame kontekste. Ir žmonėms teks su tuo susitaikyti“, – sakė NASA mokslininkas.

N.Steigeris sakė, kad jis ir kolegos tikėjosi nustatyti, kad atšilimas yra globalios prigimties, tačiau net ir juos nustebino šio reiškinio mastas.

„Duomenų, kad pastarojo atšilimo priežastis yra žmonės, turime begales. Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, labiausiai domėjomės praeitimi, jos temperatūrų paaiškinimu ir jos skirtumų nuo dabarties išryškinimu. Faktų apie dabarties klimato kaitą yra tiek daug, kad mums net nereikėjo kalti šios paskutinės vinies į karstą“, – teigė mokslininkas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(3)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(4)
33(4)
28(3)
24(0)
21(3)
18(0)
17(2)
15(0)
13(1)
Savaitės
135(3)
130(13)
83(1)
80(7)
80(0)
Mėnesio
137(0)
131(10)
130(2)
126(2)
119(0)