Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Katastrofa, pražudžiusi 75 proc. mūsų planetos gyvybės: geologams pavyko atkurti, kas nutiko tą lemtingąją dieną

2019-09-23 (0) Rekomenduoja   (51) Perskaitymai (4200)
    Share

Prieš 66 milijonus metų Žemėje nutiko šis tas baisaus. Milžiniškas asteroidas (jo skersmuo galėjo siekti net 81 km) nukrito ten, kur šiandien stovi Čiksulubo miestelis (dabartinė Meksikos teritorija), rašoma sciencealert.com. Manoma, kad ši katastrofa sukėlė išnykimo bangą, pražudžiusią 75 proc. mūsų planetos gyvybės.

Dabar, pabaigus kruopštų darbą – uolienų po Čiksulubo krateriu gręžimą, siekiant paimti vertingų kernų mėginių iš 500–1300 m gylio po jūros dugnu, geologams pavyko atkurti, kas nutiko tą lemtingąją dieną.

Vaizdas turėjo būti siaubingas. Kernuose rastos išsilydžiusios uolienos, medžio anglys ir keistas sieros trūkumas pateikia keletą užuominų apie katastrofą.

„Tai platesnė įvykių ataskaita, kurią parengėme ištyrinėję iš kraterio gautus mėginius, – sakė geofizikas Seanas Gulickas iš Teksaso universiteto. – Jie yra savotiški asteroido smūgio liudininkai.“

Nukritęs asteroidas sukėlė milžinišką cunamį, kurio bangos siekė kelis šimtus metrų. Po cunamio uolienos ir žemės didžiuliu greičiu sukrito į kraterį – vos per dieną į milžinišką ertmę subyrėjo maždaug 130 metrų minėtųjų medžiagų, kurios tarytum užkonservavo kraterį ir tam tikrą teritoriją aplink jį pirmosiomis minutėmis ir valandomis po smūgio.

Iš pradžių asteroido smūgio vieta turėjo priminti pragarą. Paskui visoje planetoje pasidarė šalta. Dėl staiga nukritusios temperatūros įvyko kreidos–paleogeno išnykimas, žymintis kreidos periodo pabaigą ir neskraidančių dinozaurų žūtį.

„Tą dieną išnyko ne visi dinozaurai, bet labai, labai daug“, – sakė S. Gulickas.

Išsilydžiusios uolienos reiškia, kad asteroidas trenkėsi į Žemę 10 milijardų atominių bombų jėga, aplinkui užsidegė tūkstančiai kilometrų miškų ir kilo cunamis, kurio bangos pasiekė dabartinio Ilinojaus vietą.

Cunamiui slūgstant, vanduo į naujai išmuštą kraterį sunešė įvairiausių medžiagų, įskaitant žemes (šį faktą įrodo rasti biožymikliai, siejami su dirvožemio grybeliais) ir medžio anglis – sudegusių medžių likučius.

Šie įvykiai būtų pakankamai stipriai paveikę aplinkines ekosistemas, tačiau būtent tai, kas nutiko kitą dieną, iš esmės pakeitė pasaulį. Užuominų pateikia ne rastos medžiagos, bet tam tikrų medžiagų trūkumas.

Mokslininkai neaptiko sieros turinčių mineralų, kurių turėjo būti. Galima daryti prielaidą, kad šias uolienas sunaikino asteroidas, ir į atmosferą buvo išmestas didžiulis kiekis sulfatų aerozolių, kurie neleido prasiskverbti Saulės šviesai ir dramatiškai sumažino Žemės temperatūrą ne vieneriems metams.

Remiantis mokslininkų skaičiavimais, nuo asteroido smūgio į atmosferą turėjo būti išmesta apie 325 mlrd. metrinių tonų sieros. Tai keturis kartus didesnis sieros kiekis, nei buvo išmestas 1883 m. išsiveržus Krakatau ugnikalniui. Po išsiveržimo viso pasaulio klimatas atvėso penkeriems metams.

Mokslininkai mano, kad siera buvo tikrasis žudikas. Galbūt dar prisidėjo ir vulkaninis aktyvumas, kurį turėjo sustiprinti asteroido smūgis.

„Tikroji masinio rūšių išnykimo priežastis privalo būti susijusi su atmosfera, – teigė S. Gulickas. – Tik tokiu būdu galima paaiškinti visuotinį išmirimą.“

Tyrimas buvo išspausdintas žurnale PNAS.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(56)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(51)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
32(1)
28(1)
24(0)
22(0)
18(0)
17(0)
16(2)
Savaitės
104(1)
87(0)
86(4)
Mėnesio
149(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)