Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

JT perspėja: pasaulinis atšilimas taip niokoja vandenynus ir ledynus, jog kyla tiesioginė grėsmė žmonijai

2019-09-30 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (660)
    Share

Praėjus dviem dienoms po susitikimo dėl klimato, kuriame nebuvo pareikšta padėtį keičiančių pažadų dėl taršos anglies dvideginiu mažinimo, Jungtinės Tautos (JT) perspėjo, kad pasaulinis atšilimas taip niokoja vandenynus ir ledynus, jog kyla tiesioginė grėsmė didelei žmonijos daliai.

Mažėjančios ledo kepurės, kylantis vandenynų lygis, tirpstantys ledynai, „mirties zonos“ vandenynuose, masinis toksiškų dumblių dauginimasis naikina žuvų išteklius, atsinaujinančius gėlo vandens šaltinius ir sudaro sąlygas „superaudroms“, kasmet niokosiančioms kai kuriuos didmiesčius, sakoma svarbioje ataskaitoje, kurią patvirtino 195 valstybių Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).

Kai kurie klimato kaitos padariniai yra negrįžtami

Ataskaita – 7 tūkst. mokslinių studijų santrauka – skaudžiai primena, kad rekordinė tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo, stumia planetą šiltnamio klimato, kurio mūsų rūšis gali neištverti, link.

Be to, ataskaitoje kaip niekad aiškiai perspėjama dėl būtinybės pažvelgti į pokyčius, kurių nebegalima išvengti.

Kai kurioms salų valstybėms ir pakrančių miestams tai beveik neabejotinai reikš naujų namų paieškas.

Nykstančios ledo kepurės

„Net jei sugebėsime apriboti pasaulio šiltėjimą, toliau matysime didelius pokyčius vandenynuose“, – sakė viena IPCC pirmininkų, Klimato ir aplinkos mokslų laboratorijos (LSCE) mokslininkė Valerie Masson-Delmotte.

„Tačiau tai bent jau laimės mums laiko – ir dėl būsimų padarinių, ir dėl adaptavimosi“, – sakė ji.

900 puslapių mokslinė ataskaita yra jau ketvirtas toks JT tomas per mažiau nei metus. Ankstesnėse ataskaitose didžiausias dėmesys buvo skiriamas pasaulinės temperatūros augimo apribojimui 1,5 Celsijaus laipsnio, bioįvairovės mažėjimui, žemės naudojimui ir pasaulinei maisto sistemai.

Visose keturiose ataskaitose daroma išvada, jog žmonija privalo nuodugniai persvarstyti, kaip ji gamina, paskirsto ir vartoja kone viską, kad išvengtų blogiausių pasaulinio atšilimo ir aplinkos degradavimo padarinių.

Absorbuodami ketvirtį dėl žmonijos veiklos išsiskiriančio anglies dvideginio ir daugiau kaip 90 proc. dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarančios šilumos, vandenynai išlaikė planetą tinkamą gyventi, tačiau baisia kaina, sakoma ataskaitoje.

Jūros vis labiau rūgštėja, o tai gali pakirsti jų gebėjimą mažinti anglies dvideginio koncentraciją. Šiltesnis paviršinis vanduo sustiprino atogrąžų audras, karščio bangos jūrose naikina koralinius rifus, kurie šimtmečio tikriausiai neišgyvens.

Didžiausią pavojų kelia spartėjantis ledynų ir ypač ledo kepurių virš Grenlandijos ir Antarkties tirpsmas, dėl kurio kyla vandenynų lygis.

„Pakilusių jūrų pasaulis“

Nuo 2005 m. vandenynų lygis kyla 2,5 karto greičiau nei XX amžiuje. Šis greitis iki 2100 m. padidės keturis kartus, jei anglies dvideginio išmetimas ir toliau nemažės, pažymima ataskaitoje.

„Nepriklausomai nuo emisijos scenarijų, mums gresia pakilusio jūrų lygio pasaulis“, – sakė vienas ataskaitos autorių Bruce'as Glavovicas, Naujosios Zelandijos Massey universiteto profesorius. Jis pažymėjo, kad daugiausia pasaulio žmonių gyvena pakrančių zonose.

„Nereikia didelio jūros lygio pakilimo, kad kiltų katastrofiškų problemų, – sakė jis. – Jūrų lygio kilimas nėra lėto puolimo problema – tai ekstremalių meteorologinių įvykių krizė.“

Iki 2050 m. daugelis pakrančių didmiesčių ir mažų salų valstybių meteorologines katastrofas, kurių pasitaikydavo kartą per 100 metų, patirs kasmet, net jei smarkiai būtų sumažinta tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Iki šio amžiaus vidurio daugiau kaip milijardas žmonių gyvens ciklonų, didelių potvynių ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pažeidžiamuose žemuose rajonuose.

Didelė kaina

Kai kurie miestai, tokie kaip Niujorkas, savo apsaugai stiprinti planuoja išleisti dešimtis milijardų dolerių ar daugiau.

Pylimų ir dambų įrengimas, kitos priemonės išties padėtų šimtais ar tūkstantį kartų sumažinti jūros lygio kilimo ir audrų nulemtų potvynių pavojų ateinančius 80 metų, rašoma IPCC ataskaitos 42 puslapių Santraukoje politikos formuotojams.

Tačiau kaina didelė: iki šimtų milijardų dolerių per metus.

Vis dėlto daugeliui didmiesčių ir deltose besivystančiose šalyse esančių miestų techninis sprendimas bus nepraktiškas ar neįperkamas.

Pagal IPCC konsensuso taisykles visos šalys privalo pasirašyti ataskaitos santrauką, kurioje siekiama pateikti lyderiams objektyvią, mokslu grįstą informaciją.

Penkias dienas trukęs susitikimas Monake labai užsitęsė Saudo Arabijai paprieštaravus tam, kas galėjo būti įprasta nuoroda į 2018 m. spalio IPCC ataskaitą dėl pasaulio šiltėjimo apribojimo 1,5 Celsijaus laipsnio įvykdomumo.

2015 m. Paryžiaus susitarime raginama pasaulinį atšilimą apriboti skaičiumi, „gerokai mažesniu“ nei 2 Celsijaus laipsniai, o jei įmanoma – 1,5 Celsijaus laipsnio.

Iš galutinio projekto teko išbraukti pastraipų, įskaitant vertinimą, kad žmonijos „anglies biudžetas“ – anglies dvideginio kiekis, kurį galime išmesti į atmosferą neperžengdami temperatūros barjero, – siekiant 1,5 laipsnio limito, gali būti vos aštuoneri metai, rodo kopija, kurią matė naujienų agentūra AFP.

Žemės temperatūra jau yra padidėjusi 1 Celsijaus laipsniu, palyginti su temperatūra iki pramonės revoliucijos.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(1)
30(4)
28(0)
22(2)
20(0)
20(0)
17(0)
15(3)
14(0)
Savaitės
105(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
142(22)
106(0)
105(1)
103(19)