Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

2020-01-14 (2) Rekomenduoja   (52) Perskaitymai (165)
    Share

Per pastaruosius keletą metų buvo padaryta nemažai įvairiausių atradimų, tačiau kai kurie iš jų mokslininkus privertė pergalvoti visą žmonijos istoriją ir evoliuciją. Antropologams iš viso pasaulio jau pavyko išsiaiškinti, kas nutiko neandartaliečiams bei kada ir kur tiksliai atsirado pirmieji šiuolaikiniai žmonės – nors kelios mįslės vis dar yra likusios.

Jei pažvelgsime į visus atradimus bendrai, suprasime, kad greičiausiai ankstesnės mūsų teorijos apie žmonių kilmę ir atsiradimą buvo neteisingos. Tai tik dar kartą įrodo, kad atsekti kaip ir kada tiksliai viskas vyko senovėje, yra labai sunku – taip pat kad visas evoliucijos procesas yra be galo sudėtingas, todėl norėdami jį suprasti, mokslininkai prie vieno tyrimo kartais praleidžia ir po kelerius metus.

Štai prieš kelerius metus buvo manoma, kad pirmieji Homo sapiens rūšies atstovai atsirado Rytų Afrikoje maždaug prieš 200 000 metų. Taip pat buvo manoma, kad jie ten gyveno apie 140 000 metų, o prieš 60 000 metų ėmė keltis į gyventi į Europą bei Aziją – ir užimti tas vietas, kuriose anksčiau gyveno neandartaliečiai.

Deja, bet viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Archeologų ir antropologų atradimai galiausiai parodė, kad pirmieji Homo sapiens vis dėl to atsirado daug anksčiau, nei buvo manoma – be to, jie greičiausiai kilo ir visai kitoje Afrikos vietoje. Nauji atradimai taip pat parodė, kad Homo sapiens greičiausiai taip paprastai nepakeitė prieš tai gyvavusių žmogaus rūšių, o atvirkščiai – dar kurį laiką su jais gyveno ir poravosi.

Tokie atradimai rodo, kad mokslininkai visada atranda kažką naujo, ir su šiais naujais atradimai žmonijos istorija ir evoliucija tampa vis sudėtingesnė – ir dėl to tampą ją vis sunkiau suprasti.

Kaulai pakeitę istoriją

2017 metais Maroke buvo rasti Homo sapiens kaulai. Tuo metu dar buvo manoma, kad pirmasis šiuolaikinis žmogus atsirado Rytų Afrikoje, bet būtent šie kaulai, kurie buvo žymiai senesni už anksčiau rastus, privertė mokslininkus pergalvoti šią teoriją.

Ekspertai nustatė, kad Maroko Jebel Ithoud regione rasti kaulai yra 315 000 metų senumo – tai maždaug 100 000 senesni nei tie, kurie iki tol pelnė seniausiųjų titulą. Pastarieji buvo rasti Etiopijoje ir yra maždaug 196 000 metų senumo.

Homo sapiens kaulų buvo rasta ir kitose Afrikos vietose, įskaitant ir Šiaurės Afriką. Tai rodo, kad mūsų protėviai galėjo gyventi įvairiose žemyno vietose, o ne vienoje jo dalyje.

„Nėra vieno Edeno sodo Afrikoje – o jei ir yra, tuomet tai visa Afrika“, – atradęs kaulus sakė ekspedicijai vadovavęs antropologas Jeanas-Jacquesas Hublinas.

Atradimas, pakeitęs mūsų suvokimą apie evoliuciją

2018 metais grupė tyrėjų sukūrė teoriją, kurioje teigė, kad galbūt Homo sapiens kilo ne vienoje Afrikos vietoje, bet skirtingose žemyno vietose, panašiu laiku. Jie taip pat pasiūlė, kad šiuolaikiniai žmonės kurį laiką gyveno ir bendravo kartu su kitomis žmonių rūšimis, kurios ten gyveno – ir ilgainiui šias pakeitė.

Mokslininkai savo tyrime rašė, kad greičiausiai šios skirtingos Homo sapiens grupės iš karto neatrodė vienodai, tačiau jų visų genetika turėjo būti panaši – vien todėl juos šiandien galime vadinti šiuoalikinių žmonių pradininkais.

Jei ši teorija būtų įrodyta kaip teisinga, tai reikštų, kad skirtingos žmonių grupės tam tikru metu atsirado skirtingose Afrikos vietose, ten gyveno ir bendravo su kitomis žmogaus rūšimis ir per tam tikrą laikotarpį jas pakeitė – ir ėmė panašėti su kitose vietose gyvenančiais žmonėmis.

Kur iš tiesų atsirado žmonės?

Remdamiesi genetine analize, mokslininkai nustatė, kad šiuolaikinis žmogus greičiausiai kilo tose vietose, kuriose šiandien yra Botsvana.

Tyrime, publikuotame praėjusių metų spalį, teigiama, kad visi žmonės galėjo išsivystyti iš moters, gyvenusios prieš 200 000 metų. Prie šios išvados mokslininkai priėjo atlikę genetinę analizę tos DNR dalies, kuri visada perduodama kitai moteriškos lyties atstovei.

Šis atradimas remia idėją, kad modernūs žmonės pirmiausia atsirado Afrikoje, o tada ėmė plisti po visą pasaulį.

Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado?

Dažniausiai senovinį DNR mokslininkai išgauna iš kaulų, tačiau praėjusių metų gruodžio mėnesį antropologai atrado visiškai naują genomą – jis glūdėjo 5700 metų senumo kramtomojoje gumoje.

Analizė atskleidė, kad žmogus, kuris kramtė nedidelį gabalėlį beržo deguto, buvo tamsios odos ir tamsių plaukų moteris mėlynomis akimis. Antropologai ją praminė Lola ir nustatė, kad prieš kramtant gumą ji valgė antieną ir lazdyno riešutus.

Skirtingos žmogaus rūšys

2010 metais genetikai baigė tyrinėti visą neandartaliečių genomą ir atrado, kad šiuolaikiniai žmonės taip paprastai neandartaliečių neišnaikino, o atvirkščiai – su jais bendravo ir poravosi. Paskelbus šio tyrimo rezultatus, teorija, kad modernus žmogus išnaikino neandartaliečius buvo atmesta ir vietoje to pereita prie teorijos, kad ilgainiui dvi rūšys galiausiai tapo viena.

Be to, pasirodo, kad Homo sapiens gyveno ir dauginosi ne tik su neandartaliečiais, bet ir su Denisovo žmonėmis – kurie išnyko kažkur prieš 50 000 metų prieš tai perdavę dalį savo genų Homo sapiens. Denisovo žmogaus DNR šiandien galima rasti pas šiuolaikinius žmones, gyvenančius Azijoje ir kai kuriose Ramiojo vandenyno saloje. Apie 5 proc. visų dabartinių Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų šiandien turi Denisovo žmogaus DNR.

Pas Tibete gyvenančius žmones irgi buvo rasta šių žmonijos protėvių DNR – manoma, kad būtent dėl to šerpai gali gyventi taip aukštai kalnuose.

Kaip Denisovo žmogus buvo atrastas?

2010 metų kovą antropologai atrado vieną vienintelį kaulą, kurio analizė vėliau parodė, kad tai yra paslaptinga ir iki tol nežinota žmogaus rūšis. Iki šiol Denisovo žmogaus liekanų buvo rasta tik viename Rusijos ir Tibeto urve.

Tačiau Denisovo žmogus nėra vienintelė nauja žmogaus rūšis, kurią mokslininkams pavyko atrasti. Nežinomų rūšių buvo rasta Afrikoje ir Azijoje – be to, manoma, mūsų protėviai su šiais žmonėmis taip pat kartu gyveno.

Štai 2010 metų balandį antropologas Lee Bergeris pranešė, kad jis ir jo sūnus Pietų Afrikoje atrado naują žmogaus rūšį, kuri vėliau buvo pavadinta Australopithecus sediba. Ši žmogaus rūšis jau turėjo dantis ir apatinius šonkaulius, kurie labai primena dabartinio žmogaus – be to, jų kojos ir pėdos jau buvo pritaikytos vaikščioti išsitiesus ant dviejų kojų.

L.Bergerio komanda po penkerių metų pranešė apie dar vieną rūšies atradimą, ir ši buvo pavadinta Homo naledi. Šios rūšies liekanas tyrinėdami urvą atsitiktinai atrado du speleologai.

Urve buvo 1550 kaulų, kurie priklausė penkiolikai individų, gyvenusių prieš 330 000-250 000 metų. Šis atradimas rodo, kad Homo sapiens Afrikoje galėjo gyventi kartu ir su šiais žmonėmis.

2019 metų balandį Filipinuose antropologai atrado dar vieno žmonijos protėvio dantis ir vieną piršto kaulą. Ši nauja rūšis buvo pavadinta Homo luzonensis – pagal Luzono salą, kurioje liekanos buvo rastos. Manoma, kad žmonės čia gyveno prieš 50 000-67 000 metų.

Šie žmonės turėjo savybių, kurias perėmė iš kitų rūšių – tokių, kaip Australopithecus sediba, Homo erectus ir Homo sapiens.

Masinė migracija iš Afrikos

Ilgą laiką buvo manoma, kad Homo sapiens į Aziją iš Afrikos ėmė migruoti maždaug prieš 60 000 metų, tačiau 2017 metų tyrime teigiama, kad vis dėl tai galėjo įvykti kiek anksčiau – prieš 120 000 metų.

„Prieš 120 000 metų Afriką paliko nedidelės žmonių grupelės, o prieš 60 000 metų įvyko masinė migracija. Homo sapiens savo migracijos metu paplito po Europą, Aziją ir Ramiojo vandenyno salas,“, – pranešime spaudai teigė tyrimo autorius Michaelis Petraglia.

Tačiau vėl gi - viskas niekada nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Graikijoje buvo rasta 210 000 metų senumo kaukolė, kuri gali dar labiau pastūmėti visą migracijos laikotarpį atgal.

Ši kaukolė yra kol kas yra seniausias kada nors rastas modernaus žmogaus pėdsakas už Afrikos ribų. Mokslininkai iki šiol manė, kad Homo sapiens Europą pasiekė daug vėliau – prieš 42 000-45 000 metų – tuo tarpu kaukolė yra net 210 000 metų senumo.

Dar vienas modernaus žmogaus pėdsakas (177 000 metų senumo žandikaulio kaulas) buvo rastas Izraelyje – kas vėl gi paankstina Homo sapiens migracijos laiką net 60 000 metų.

Parengta pagal „Buisiness Insider“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(54)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(52)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(1)
40(0)
24(1)
21(3)
17(0)
15(0)
14(2)
14(6)
Savaitės
104(2)
82(9)
70(4)
70(4)
Mėnesio
170(16)
135(2)
106(1)
82(9)