Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Mokslininkai išsiaiškino, kas ūžė po žemės drebėjimų 2018 metais - tai gąsdinantis reiškinys

2020-01-15 (0) Rekomenduoja   (21) Perskaitymai (4960)
    Share

2018 metais didelė dalis žemės drebėjimo stočių visame pasaulyje ėmė fiksuoti keistą ūžimą. Po ilgai trukusių tyrimų ir analizių, mokslininkai pagaliau nustatė iš kurios vietos šis ūžimas kilo. Ekspertų galutinė išvada – tai sukėlė po vandeniu atsivėręs ugnikalnis.

Keistų žemės drebėjimų ir ūžimų istorija prasidėjo 2018 metų gegužę, kuomet seismologai užfiksavo keistų drebėjimų seriją netoli Afrikos krantų, stipriausias žemės drebėjimas tuo metu siekė 5,9 pagal Richterio skalę. Tokie žemės drebėjimai yra laikomi vidutiniais, jie nekelia didelio pavojaus žmogui, tačiau silpnesnės konstrukcijos pastatai vis dėl to gali sugriūti.

Tačiau mokslininkams dar labiau pasukti galvą reikėjo po to, kai tų pačių metų lapkritį buvo užfiksuota ir keistų ūžimų serija – jie visi truko apie 20 minučių, o stipriausi buvo užfiksuoti visoje Afrikoje, Naujojoje Zelandijoje, Šiaurės Amerikoje ir net Havajuose.

„Vyksta kažkas labai didelio, bet tuo pačiu ir labai lėto. Šis procesas siunčia seisminius signalus po visą mūsų planetą“, – 2018 metais savo „Twitter“ paskyroje rašė seismologas iš Sautamptono universiteto (Didžioji Britanija) Stephenas Hicksas.

„Aš tikiuosi, kad bunda milžiniška priešistorinė jūros pabaisa“, – juokavo seismologijos docentas iš Adelaidės universiteto (Australija) Markas Tingay.

Rezultatai nustebino

Atlikdami tyrimą, mokslininkai labai detaliai ištyrė šimtus signalų ir taip nustatė iš kur jie visi kilo. Galiausiai paaiškėjo, kad šiuos signalus po visą pasaulį pasiuntė „gilus ir retas magminis procesas“

Ankstesniuose tyrimuose buvo spėjama, kad greičiausiai šiuos ūžimus sukelia povandeninis ugnikalnis ir pasirodo, kad tai buvo tiesa. Šis keistus seisminius signalus sukėlęs ugnikalnis susiformavo 2018 metai netoli Majoto (sala Indijos vandenyne netoli Madagaskaro ir žemyninės Afrikos) krantų. Ugnikalnis yra 3500 metrų po vandeniu ir manoma, kad jo aukštis siekia 800 metrų, o pagrindas yra 4-5 km skersmens.

Iš ugnikalnio 2018 metais išsiveržė apie 3,5 kubinių kilometrų magmos, mokslininkai sako, kad tai yra didžiausias kada nors užfiksuotas povandeninio ugnikalnio išsiveržimas.

Žemės drebėjimus ir ūžimą sukėlė įstrižai po žeme judanti magma, kurios rezervuaras yra 35 kilometrai po žeme (skaičiuojant nuo vandenyno dugno). Tyrimo metu mokslininkams pavyko išskirti ir kiekvieną šio išsiveržimo etapą – tai galite pamatyti aukščiau pateiktoje diagramoje. Mokslininkai sako, magmos rezervuaras, esantis viršutinėje mantijoje, kol kas yra didžiausias iš kada nors užfiksuotų.

Bet nors šio povandeninio ugnikalnio išsiveržimas skamba kaip labai didelis ir pavojingas įvykis – salos gyventojai jo praktiškai nepajuto. Tiesa, tai nereiškia, kad salai ateityje joks pavojus negresia.

„Viskas įvyko 3km po vandeniu, o tai šiek tiek susilpnino žemės drebėjimą. Tiesa, salai pavojus vis tiek yra, kadangi virš tokio didelio magmos rezervuaro gali imti skilti žemės pluta, o tai sukeltų dar didesnius žemės drebėjimus“, – sako seismologas Torstenas Dahmas.

Parengta pagal „IFLScience“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(24)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(21)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(2)
37(2)
33(0)
32(0)
25(9)
23(4)
19(2)
18(8)
16(7)
14(2)
Savaitės
86(9)
69(0)
64(2)
62(3)
Mėnesio
137(27)
132(0)
122(6)
113(14)
111(0)