Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Ar žinote, koks iš tikro yra skirtumas tarp „saulėta“ ir „debesuota su pragiedruliais“? Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo

2020-05-02 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (55)
    Share

Klausimas atrodo paprastas ir galbūt net kvailas. Juk visiems aišku, kad jeigu „saulėta“, danguje nėra matyti nė debesėlio, o jeigu „debesuota su pragiedruliais“, tai reiškia, kad bus nemažai debesų, tačiau pro juos skverbsis saulės spinduliai. Tačiau kur yra ta riba, kai jau galima sakyti, kad debesų yra tiek mažai, jog galima būtų sakyti, kad yra „saulėta“ – arba kad debesų atsirado tiek, kad jau galima būtų sakyti „debesuota su pragiedruliais“. Ar tai yra kažkur apibrėžta?


©realworkhard | pixabay.com

Pasirodo, taip. Ir apibrėžta matu, vadinamu okta.

Kas yra okta?

Tai yra matavimo vienetas, kurį meteorologai naudoja, kai prognozuoja debesis, kurie dengia 1/8 dangaus (kartais naudojama 1/10 uždengto ploto). Kai parengiama orų prognozė, oktų skaičius, kuris nurodo visiškai neperšviečiamą debesų sluoksnio dalį (tai reiškia, kad debesys yra tokie, jog pro juos nematysite saulės, mėnulio, žvaigždžių ir dangaus) yra apibūdinamas naudojant mums suprantamus terminus, tokius kaip „saulėta“, „debesuota su pragiedruliais“ ir kt. Kiekvieną iš šių apibrėžimų oktomis pateikia JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija bei Nacionalinė orų tarnyba. Panašius matavimus naudoja ne tik JAV, bet ir kitų šalių meteorologijos tarnybos.

Viskas skirstoma štai į tokias kategorijas: debesuota – 8/8 nepermatomų debesų dalis; daugiausiai debesuota – 6/8, 7/8 nepermatomų debesų dalis; debesuota su pragiedruliais – 3/8, 5/8 nepermatomų debesų dalis; daugiausiai saulėta – 2/8, 1/8 nepermatomų debesų dalis; saulėta – 0/8 nepermatomų debesų dalis.

Taigi, viską nulemia, kokią dalį dangaus uždengia nepermatomi debesys. Kartais vietoje „saulėta“ yra naudojamas „giedra“ terminas. Techniškai tai reiškia, kad dangų dengia mažiau nei 3 oktos nepermatomų debesų, taip pat, kad nenumatomi krituliai, matomumas, temperatūra ar vėjas nebus ekstremalūs, o pats oras bus pakankamai malonus. Tačiau jeigu nežinote paties apibrėžimo, „giedra“ skamba labai abstrakčiai – todėl meteorologai privengia naudoti šį terminą.

Apibendrinant, dauguma meteorologijoje naudojamų terminų yra griežtai apibrėžti ir nėra tokie subjektyvūs, kaip kartais atrodo. Tuo tarpu krituliai yra apibrėžiami štai taip: 0% – jokių kritulių; 10% – maža tikimybė, pavieniai; 20% – nedidelė tikimybė, retai; 30-50% – kritulių tikimybė, protarpiais; 60-70% – didelė tikimybė, gausūs; 80-100% – neabejotina tikimybė, nuolatiniai.

Antrasis žodis kiekviename apibrėžime yra naudojamas tik tada, kai kritulių tikimybė tam tikroje vietovėje yra labai didelė bei atitinka tikėtiną aprėptį toje vietovėje. Tad „pavienė perkūnija“ reiškia, kad lietaus tikimybė yra didelė, ir ji palies tik 30-50% tos vietovės.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
22(0)
21(0)
21(1)
20(0)
17(2)
17(0)
15(3)
10(5)
Savaitės
89(0)
Mėnesio
647(32)
262(38)
145(17)
118(28)
99(0)