Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Naujų tyrimų duomenys rodo, kad oras jau seniai nebuvo toks švarus: kas vyksta?

2020-05-17 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (385)
    Share

Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad šiemet drastiškai sumažėjo dviejų pagrindinių oro teršalų kiekis. Tai siejama su daugelyje pasaulio valstybių dėl COVID-19 pandemijos taikomais karantino apribojimais, rašo agu.org.

Tiesa, dar vieno antrinio teršalo – ozono koncentracijos apatiniuose atmosferos sluoksniuose – koncentracija Kinijoje išaugo.

Moksliniame žurnale „Geophysical Research Letters“ publikuoti du nauji tyrimai parodė, kad virš Šiaurės Kinijos, Europos ir JAV azoto dioksido tarša 2020 m. pradžioje sumažėjo net iki 60 procentų, lyginant su panašiu laikotarpiu praėjusiais metais. Azoto dioksidas – chemiškai reaktyvios dujos, susidarančios degimo proceso metu. Jos daugeliu atžvilgių yra žalingos plaučiams. Paprastai šios dujos į atmosferą patenka iš automobilių vidaus degimo variklių, elektrinių, įvairios pramoninės veiklos.

Sumažėjo ne tik azoto dioksido koncentracija – kitas tyrimas parodė, kad virš Šiaurės Kinijos 35 procentais sumažėjo ir oro tarša smulkiosiomis dalelėmis (tokiomis, kurių skersmuo yra mažesnis nei 2,5 mikrometro). Šį taršos rodiklį sudaro kietosios dalelės ir skysčio lašeliai, kurie yra pakankamai maži, kad patektų giliai į plaučius ir ten sukeltų žalą.

Šie du tyrimai priklauso didesnei kolekcijai mokslinių tyrimų, kuriuos Amerikos geofizikos draugijos atstovai vykdo norėdami nustatyti dabartinės pandemijos poveikį atmosferai.

Toks reikšmingas išskiriamų teršalų sumažėjimas yra beprecedentis nuo pat praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio, kuomet į orbitą pradėti kelti oro kokybės stebėjimui skirti palydovai, sakė vieno iš tyrimų bendraautorė, atmosferos mokslininkė Jenny Stavrakou, dirbanti Belgijos karališkajame kosmoso aeronomijos institute. Vienintelis bent kažkiek palyginamas įvykis, dėl kurio buvo stebėtas panašus teršalų sumažėjimas, yra itin griežti pramoninės veiklos apribojimai, besiruošiant Pekino olimpinėms žaidynėms taikyti Kinijoje, 2008 metais.

Veikiausiai šis oro kokybės pagerėjimas bus tik laikinas, tačiau šis atradimas mokslininkams suteikia galimybę įvertinti, kokia galėtų būti oro kokybė, jeigu ateityje pramoninės taršos reguliavimas būtų griežtesnis.

„Galbūt šis nesuplanuotas eksperimentas galėtų padėti geriau suprasti oro taršos reguliavimo efektą. Šioje labai tragiškoje situacijoje tai yra bent kažkiek teigiamos žinios“, – sakė J.Stavrakou.

Tiesa, ir šios žinios yra su šaukšteliu deguto. Dėl taršos azoto dioksidu sumažėjimo išaugo ozono koncentracija apatiniuose atmosferos sluoksniuose Kinijoje. Ozonas yra antrinis teršalas, susiformuojantis tada, kai šiuose atmosferos sluoksniuose saulės šviesa ir kaitra katalizuoja įvairias chemines reakcijas. Žmonėms ozonas yra žalingas – jis sukelia įvairias plaučių ir širdies ligas.

Labiausiai užterštuose Kinijos regionuose, ypač žiemos metu, arti Žemės paviršiaus esantį ozoną gali sunaikinti azoto oksidai, tad sumažėjus azoto dioksido koncentracijai ozono koncentracija gali išaugti. Dėl to nors daugelyje pasaulio regionų bendrai vertinant oro kokybė pagerėjo, paviršinis ozonas vis dar kelia problemų, teigia Maxo Plancko meteorologijos instituto (Vokietija) atmosferos mokslininkas Guy'us Brasseuras, vadovavęs vienam iš naujųjų tyrimų.

„Tai reiškia, kad mažindami vien ozono dvideginio ir dalelių taršą ozono problemos neišspręsime“, – sakė jis.

Pasaulinis teršalų emisijų sumažėjimas

J.Stavrakou su kolegomis savo išvadas grindžia oro kokybės stebėjimo palydovų surinktais duomenimis. Stebimos teritorijos buvo Kinija, Pietų Korėja, Italija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Iranas ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Nustatyta, kad karantino laikotarpiu azoto dvideginio tarša virš Kinijos miestų sumažėjo vidutiniškai 40 procentų, virš Vakarų Europos ir JAV miestų – nuo 20 iki 38 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Tiesa, viena iš tyrimo išvadų buvo ta, kad virš Irano – vienos iš pirmųjų valstybių, kuriose sparčiai išaugo sergančių COVID-19 kiekis – azoto dioksido koncentracija praktiškai nepakito. Tyrimo autoriai įtaria, kad taip nutiko dėl to, jog griežti apribojimai, dėl kurių gali sumažėti oro tarše, Irane įsigaliojo tik kovo pabaigoje, o iki tol žmonės praktiškai nepaisė rekomendacijų likti namie. Tyrimo autoriai pastebėjo šių dujų emisijos sumažėjimą Irano naujųjų metų atostogų laikotarpiu (po kovo 20 d.), tačiau toks pats sumažėjimas švenčių laikotarpiu stebimas kiekvienais metais.

Oro kokybė Kinijoje

Antrojo tyrimo vykdytojai visą savo dėmesį sutelkė į Kinijos šiaurinę dalį, kur SARS-CoV-2 viruso plitimas užfiksuotas pirmiausiai, o veiklos apribojimo nurodymai buvo griežčiausi.

G.Brasseuras analizavo azoto dioksido ir keleto kitų teršalų kiekius, kuriuos matavo 800 antžeminių oro kokybės stebėjimo stočių šiame regione.

Jis su kolegomis nustatė, kad po sausio 23 dienos įvedus itin griežtas karantino sąlygas tarša smulkiosiomis dalelėmis šiame regione sumažėji vidutiniškai 35 procentais, o azoto dioksido koncentracija sumažėjo vidutiniškai 60 procentų.

Bet taip pat nustatyta, kad per tą patį laikotarpį paviršinio ozono koncentracija išaugo 1,5-2 kartus. Žemės paviršiuje ozono molekulės gali susidaryti vykstant sudėtingoms reakcijoms, kuriose dalyvauja azoto dioksidas ir chemiškai aktyvūs organiniai junginiai – dujos, išskiriamos įvairiausių pramoninių ir buitinių procesų metu. Bet azoto koncentraciją gali paveikti ir klimato sąlygos, ir kiti veiksniai.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(4)
29(1)
17(0)
13(0)
12(0)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
78(9)
68(4)
66(4)
Mėnesio
166(16)
133(2)
104(1)
84(3)