Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Koks sumanus būdas išgyventi - kamanės žino, kaip priversti augalus žydėti

2020-06-01 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (55)
    Share

Kai prabundate alkanas ir neturite ko valgyti, protingiausia būtų susirasti užkandžių. Šiuo atžvilgiu kamanės nesiskiria nuo žmonių. Jei jos iš žiemos miego prabunda anksti ir neranda užtektinai žiedadulkių, šie vabzdžiai žino gudrų būdą, priverčiantį augalus sužydėti.

Naudodamos savo žandikaulius ir straubliukus, žeminės kamanės (Bombus terrestris) augalų lapuose pragraužia skylutes, kas augalus priverčia sužydėti ištisomis savaitėmis anksčiau.

Tai – rimtas išgyvenimo įrankis pūkuotiesiems vabzdžiams tuo metu, kai klimato kaitos nulemti šiltesni orai pažadina juos per anksti – tai yra, kol augalai dar nežydi.

Šveicarijos Federalinio Technologijos instituto (ETH Zurich) mokslininkai pirmiausia pastebėjo tokį savitą kamanių elgesį šiltnamyje, kurį jie įrengė norėdami ištirti, kaip bitės reaguoja į augalų kvapus, rašoma žurnale „Science Magazine“.

„Pradiniai elgesio stebėjimai, kurie buvo atliekami su keturių rūšių augalais, atskleidė, kad kamanės darbininkės straubliukais ir apatiniais žandikauliais išgraužia specifinės formos skyles augalų lapuose. Kiekvienas toks lapo pažeidimo veiksmas užtrunka tik keletą sekundžių, – savo tyrime rašo mokslininkai. – Tačiau nepamatėme aiškių įrodymų, kad jos maitintųsi lapais ar temptų juos į savo namus“.

Ankstesni tyrimai nustatė, kad abiotinis augalų streso sukėlimas gali paankstinti žydėjimo laiką. Taigi, tyrėjai iškėlė hipotezę, kad jei kamanės nesimaitino lapais ar nenaudojo jų lizdams, galbūt augalų graužimas vyko dėl kitos priežasties – sukeliant augalams stresą ir taip norint greičiau inicijuoti žiedadulkių atsiradimą.

Norėdami patikrinti šią idėją, mokslininkai virš nežydinčių pomidorų ir juodosios garstyčios įrengė tinklinius narvelius – ir suleido alkanas, žiedadulkėmis dar neprisimaitinusias kamanes.

Buvo pasitelktos ir kontrolinės grupės – į vieną šiltnamį buvo pasodinti augalai, bet nebuvo įleistos kamanės, o dar viename mokslininkai patys pribadė tokių pusmėnulio formos skylučių, kokias pastebėjo darant kamanes. Na o tada buvo laukiama ir stebima.

Ir kaip rašo „Science Alert“, nuo rezultatų atvipo žandikaulis. Pragraužti juodosios garstyčios augalai sužydėjo vidutiniškai 16 dienų anksčiau nei visiškai nepaliesti augalai. Pomidorai pasirodė dar įspūdingiau – palyginus su neliečiama kontroline grupe, jie sužydėjo iki 30 dienų anksčiau.

Ekspertų grupė taip pat nustatė, kad kamanės, kurios prieš tai nebuvo prisivalgiusios žiedadulkių, padarė daug didesnę žalą žydintiems augalams nei tos, kurios turėjo pakankamai maisto – tai rodo, kad badas lemia, kokiu intensyvumu kamanės žaloja augalus.

Mokslininkai net pamatė, kad kitos dvi kamanių rūšys – akmeninė kamanė (B. lapidarius) ir šilinė kamanė (B. lucorum) – lygiai taip pat žaloja augalus, kas tik patvirtina, jog elgesys nėra būdingas tik vienai rūšiai.

Tačiau kas tampa tikrai įdomu – tai situacija šiltnamyje su augalais, kuriuos tyrėjai sužalojo imituodami kamanes. Čia augalai pražydo anksčiau nei visiškai nepažeisti augalai, bet vėliau nei apgraužtieji kamanių. Žmogaus pažeistos garstyčios sužydo tik aštuoniomis dienomis anksčiau, o pomidorai – tik penkiomis dienomis anksčiau.

Kodėl taip yra, dar nežinoma. Gali būti, kad kamanės dar ir išskiria cheminę medžiagą, sukeliančią stipresnį augalų atsaką – tačiau norint tai išsiaiškinti, prireiks daugiau tyrimų.

Taigi, rezultatai rodo, kad kamanės turi prieigą prie adaptyvaus išgyvenimo įrankio, kuris gali pasirodyti esminiu, nes klimatas ir toliau šiltėja. Gali būti, kad augalai taip pat prisitaikė prie tokio bičių elgesio – jei kamanės dėl maisto stygiaus išmirtų, augalų apdulkinimas sumažėtų – todėl augalams naudinga žydėti tada, kai žiedadulkių reikia ir jų apdulkintojams.

Savo ruožtu tai gali reikšti, kad organizmai ir jų tarpusavio ryšiai yra šiek tiek atsparesni kintančiam klimatui, nei manėme – o tai, turint omenyje vis augančią klimato, krizę kiek padrąsina.

„Demonstracija, kad bičių atliekamas lapų žalojimas gali stipriai paveikti žydėjimo laiką, gali turėti svarbių ekologinių padarinių – įskaitant augalų ir apdulkintojų sąveikos atsparumą fenologinės asimetrijos padidėjimui, kurį sukelia antropogeniniai aplinkos pokyčiai“, – rašo tyrėjai.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
34(0)
21(6)
19(3)
17(2)
13(0)
12(0)
Savaitės
134(21)
79(1)
68(3)
66(0)
65(4)
Mėnesio
175(16)
134(21)
128(2)
113(26)