Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Mokslininkai jau žino, kaip atrodys didžiausias pasaulinis potvynis: jei nieko nedarysime - jis būtinai įvyks

2020-08-05 (1) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (330)
    Share

Be paliovos kylantis jūros lygis bangas, potvynius ir audras stums vis giliau į sausumą, į krantus, kur gyvena žmonės. Ir jeigu niekas nesikeis, dar per šį šimtmetį milžiniški sausumos plotai bus nuolatos užlieti vandeniu, rašo „Science Alert“.

Jeigu nesiimsime jokių priemonių, kuriomis būtų ribojamas šiltnamio dujų išmetimas ir nebus pastatytos pakrančių apsaugos konstrukcijos, iki 2100 metų pakrančių užliejimas gali padidėti beveik 50 procentų.

„Bandome suprasti pasaulinio poveikio ateities pakrančių užliejamumui mastą. Turime suvokti, jog šie gamtos pokyčiai globaliniu mastu įvyks iki 2100 metų ir mes turime planuoti savo atsaką“, - sakė vienas iš naujo tyrimo autorių, Melburno universiteto (Australija) inžinierius Ianas Youngas.

Pasaulyje mažesniame nei 10 m virš jūros lygio aukštyje gyvena net 600 mln. žmonių. Tad netgi lėtas, palaipsninis vandens lygio augimas milžiniškas populiacijas paliks be namų, paskandins namus ir infrastruktūrą.

Pagal patį blogiausią ateities scenarijų, pakrančių užliejimas paveiks 287 mln. žmonių – 4 proc. visos planetos populiacijos.

O jeigu viską mėgstate vertinti pinigais, tai pagal patį blogiausią scenarijų kyla grėsmė turtui, kurio bendra vertė yra beveik 12 trln. Eurų – maždaug penktadalis pasaulinio bendrojo vidaus produkto.

Įdomu tai, kad didžiąją dalį nuostolių sukurs potvyniai ir audros, kurie brausis vis giliau į sausumą ir bus papildomai stiprinami klimato kaitos. Vos 32 proc. šių praradimų numatomi konkrečiai nuo palaipsninio vandens lygio augimo.

„Nors vidutinis jūros lygis kyla santykinai lėtai, nustatėme, kad kitos grėsmės – tokios, kaip potvynio svyravimai, audros ir lūžtančios bangos – bus gerokai intensyvesni ir dažnesni. Labai svarbu tai įvertinti“, - sakė taip pat Melburno universiteto infrastruktūros inžinierius Ebru Kireczi.

Tyrimo autorių taikytas modelis toli gražu nėra idealus – įspėjama, kad vertinant lokaliai šio modelio tikslumas tikrai nėra didelis. Tačiau skaičiuojant platesniu, globaliu mastu jis yra pakankamai patikimas. Kaip savo tyrimo pagrindą mokslininkai naudojo duomenis iš viso pasaulio pakrančių tyrimų, savo modelio veikimą jie daug kartų validavo su potvynių vertinimo duomenimis ir normaliomis, ir ekstremaliomis sąlygomis.

Kaip žinia ateities prognozavimas – labai nedėkingas užsiėmimas. Ypač įvertinus tai, kad atmosferos ir vandenynų sistemos ir globaliniu, ir lokaliniu mastu yra neįtikėtinai sudėtingos. Tačiau įvertinus, kokio dydžio krizės akivaizdoje šiuo metu stovime, neprognozuoti ateities tiesiog negalima.

Tad pastarojo tyrimo autoriai tvirtina, kad „laikydamiesi prielaidų, reikalingų, kad būtų įmanomas toks globalaus masto tyrimas“, jie sukūrė pasaulinio jūros lygio didėjimo prognozės „pirmąją versiją“.

Savaime suprantama, norint šią prognozę tikslinti – ypač lokaliu mastu – reikės atlikti daugiau darbo. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad kai kurios planetos vietos bus paveiktos išskirtinai stipriai, nes yra daug jautresnės potvyniams ir atoslūgiams.

Tarkime, Jungtinėse Valstijose didžiausia grėsmė kyla Šiaurės Karolinos, Virdžinijos ir Merilendo valstijoms. Europoje daugiausiai susirūpinti turėtų Jungtinė Karalystė, taip pat turėtų nukentėti Prancūzijos šiaurė ir Vokietijos šiaurė. Azijoje didžiausią potvynių spaudimą patirs Kinija, Bangladešas, vakarinė Bengalija, kai kurios Indijos dalys. Pietiniame pusrutulyje daugiausiai problemų turės Australijos šiaurinės teritorijos.

Tuo tarpu Ramiojo vandenyno salynams, kurie virš vandens iškilę labai nestipriai, globalinis potvynis kelia tiesiog egzistencinę grėsmę – potvyniai gali užtvindyti šių salų geriamojo vandens išteklius.

Deja, šiuo metu tam tikra ateities vandens lygio augimo ir klimato kaitos dalis jau yra neišvengiama. Ir nors vis dar turime galimybę bei laiko smarkiai apriboti mūsų daromą žalą planetai, labiausiai nukentėsiantys regionai privalo būti įspėti anksčiau, kad galėtų geriau pasiruošti ateities iššūkiams.

Tyrimą publikavo žurnalas „Scientific Reports“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(7)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(4)
29(1)
17(0)
13(0)
12(0)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
78(9)
68(4)
66(4)
Mėnesio
166(16)
133(2)
104(1)
84(3)