Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

50 metų kankinusti mįslė išnarpliota? Mokslininkai mano išsiaiškinę, kodėl gyvūnai taip gerai jaučia kur jiems keliauti

2020-09-17 (4) Rekomenduoja   (26) Perskaitymai (440)
    Share

Migruojantys paukščiai ar jūros gyvūnija nuo seno stebina žmoniją savo gebėjimu patekti ten kur reikia. Ką tik išleista nauja mokslinių tyrimų studija gali padėti atsakyti į svarbų klausimą, kodėl kai kurie gyvūnai turi magnetinį „šeštąjį pojūtį“. Klausimą neduodantį ramybės mokslininkams daugiau kaip 50 metų.

„Mechanizmo (kaip jaučiama kryptis) paieška yra bene paskutinis neatsakytas jutiminės biologijos klausimas, kurio paieškos neretai palyginamos su adatos radimu šieno kupetoje“, sako Robertas Fitakas, Centrinės Floridos Universiteto biologijos skyriaus docentas.

Fitakas, kartu su Didžiosios Britanijos bei Izraelio mokslininkais, paskelbė naują straipsnį moksliniame žurnale „Philosophical Transactions of the Royal Society“. Jame keliama hipotezė, kad magnetinio lauko pojūtis yra gyvūno simbiozės su magnetotaktine bakterija padarinys. Šios rūšies bakterijos juda veikiamos magnetinių laukų.

Jūrų vėžliai, paukščiai, žuvys ir omarai jaučia Žemės magnetinius laukus. Pavyzdžiui jūrų vėžliai gali sugrįžti į paplūdimius, kuriuose prieš daugelį metų išsirito.

Žinios apie tai kaip organizmai sąveikauja su magnetiniais laukais, gali padėti žmonėms geriau suprasti kaip Žemės magnetinį lauką būtų galimą panaudoti navigacijai. Gali prisidėti prie supratimo apie biologinės aplinkos pokyčius įvestus žmonių, pavyzdžiui nutiesus elektros perdavimo linijas. Tyrimai, atlikti su gyvūnais, gali padėti sukurti naujus gydymo metodus, pavyzdžiui magnetizmas panaudojamą paskirstant vaistus organizme.

 

Naujus hipotezės įrodymus surado Robertas Fitakas. Išanalizavęs vieną didžiausių mikrobų genetinių tyrimų duonbazių (Metagenomic Rapid Annotations). Joje surado kokios magnetotaktinės bakterijos iki šiol buvo surastos gyvūnų mėginiuose.

Visi ankstesni tyrimai sutelkdavo dėmesį į didelius randamų arba nerandamų bakterijų tipų modelius, o ne konkrečias rūšis (bakterijų). „Magnetotaktinių bakterijų būvimas buvo pražiūrėtas, praleistas pro akis, sutelkiant dėmesį į didesnius kiekius kitų bakterijų“, sako Fitakas.

Pirmą kartą susieta, kad magnetotaktinės bakterijos yra aptinkamos daugelyje gyvūnų: tam tikrų rūšių pingvinuose, Logerhedo jūrų vėžliuose, šikšnosparniuose, pietiniuose tikruosiuose banginiuose.

Pavyzdžiui, Candidatus Magnetobacterium bavaricum bakterijos dažnai randamos pingvinuose ir Logerheduose. Tuo tarpu Magnetospirillum ir Magnetococcus rūšies bakterijos aptiktos žinduoliuose, ruduosiuose šikšnosparniuose bei pietiniuose banginiuose.

 

Fitakas sako, kad mokslininkai kol kas neišsiaiškino kuriose gyvūnų vietose gyvena magnetotaktinės bakterijos, tačiau mano, kad jos turi būti susijusios su nerviniu audiniu, pavyzdžiui akimi arba smegenimis.

„Aš dirbu su teksto bendraautoriais bei kitais Centrinės Floridos universiteto mokslininkais bandydamas sukurti genetinius testus skirtus identifikuoti bakterijas. Kai turėsime galimybę jas aptikti, tirsime daugiau gyvūnų, įskaitant omarus, paukščius ir žuvis“, sako Fitakas.

Prieš prisijungdamas prie Centrinės Floridos universiteto 2019 metais, tyrimo autorius Robertas Fitakas, daugiau nei ketverius metus Duke universitete tyrė žuvų ir omarų genus, tikėdamasis nustatyti kurie genai susiję su magnetinio lauko pojūčiu.

Jo manymu, hipotezė, kad gyvūnai magnetines bakterijas naudoja kaip būdą įgyti „magnetinį pojūtį“ verta tolimesnių tyrimų.

Parengta naudojantis phys.org

Verta skaityti! Verta skaityti!
(30)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(26)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
46(0)
41(1)
28(1)
23(3)
21(3)
14(0)
13(0)
12(0)
Savaitės
158(16)
87(1)
56(6)
52(0)
52(3)
Mėnesio
180(10)
158(16)
111(1)
107(20)