Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

50-metį švenčianti Žemės diena: ką jau pavyko pasiekti bei kaip elementariais veiksmais galime prisidėti prie planetos išsaugojimo (Video)

2020-09-23 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (440)
    Share

Per Žemės dienos penkiasdešimtmetį Žemė ilsėjosi. 2020-ųjų balandžio 22-ąją, dėl COVID-19 pandemijos, beveik visas pasaulis liko namuose. Neskrido lėktuvai, nebuvo transporto kamščių, pagerėjo oro kokybė… Žmonės vartojo mažiau ir taupiau. Tačiau vargu, ar tokių trumpalaikių pokyčių užteks, kad išsaugotume savo planetą Žemę.

Pasaulinė Žemės diena (angl., Earth Day) švenčiama jau 50 metų – nuo 1970-ųjų. Nuo to laiko, šią dieną kiekvienais metais aktyviai mininčių žmonių skaičius išaugo nuo 20 milijonų iki 1 milijardo!

Pirmoji Žemės diena JAV buvo paskatinta nepavydėtino aplinkos užterštumo, sukelto neatsakingai vartojant iškastinį kurą, naudojant taršius automobilius, ir kitaip be atvangos „nuodijant“ savo aplinką. Tiesą sakant, tuo metu užterštas oras buvo laikomas net šalies gerovės ženklu, „klestėjimo kvapu“.

Vis dėl to, jau tada situaciją suvokę aplinkosaugos aktyvistai nesnaudė. Veikti dar labiau paskatinto ir 1969-ųjų „Santa Barbaros“ naftos išsiliejimas, tuo metu didžiausia tokia avarija JAV vandenyse. Vėliau šią avariją pralenkė tik „Deep Water Horizon“ (2010) ir „Exxon Valdez“ (1989) naftos išsiliejimai.

Įkvėpti Žemės dienos, jau tada tūkstančiai jaunų žmonių, studentų, išėjo į gatves protestuodami prieš aplinkos teršimą. Ši iniciatyva labai priminė ir šiandieninį „Fridays for Future“ judėjimą.

Pirmoji Žemės diena paskatino įspūdingus pokyčius JAV ir pasaulyje. Buvo priimti Švaraus oro (angl., Clean Air Act) ir Saugaus geriamojo vandens aktai (angl., Clean Water Act), įstatymai skirti saugoti nykstančias rūšis, draudžiantys naudoti tam tikrus pesticidus ir kt. Vėliau panašūs įstatymai priimti ir kitur pasaulyje.

1990-aisiais Žemės diena tapo pasauline. Ši šventė ypač paskatino pasaulines šiukšlių perdirbimo iniciatyvas, bei padėjo pagrindus istorinei Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijai, įvykusiai 1992-aisiais.

 

Taigi, Žemės diena aktyviai švenčiama jau 50 metų. Kas per tą laiką pasikeitė, ar pakankamai padarėme mūsų planetai išsaugoti, ir ką dar galėtume padaryti, ne tik vieną dieną per metus, o kiekvieną dieną?

Oras išsivysčiusiose šalyse – daug švaresnis

Dėl JAV ir kitose šalyse nuo 1970-ųjų priimtų sprendimų, išsivysčiusiose šalyse oras tapo daug švaresnis, o smogas – praėjusio šimtmečio reiškinys. Naujausios technologijos leidžia vairuoti mažiau taršius automobilius, elektromobilius. Pagaminama daugiau „švarios“ energijos atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo, vandens jėgainių pagalba.

Vis dėl to, švariu oru toli gražu negali pasigirti besivystančios šalys, o Kinijoje, Indijoje ir kitur tai itin opi problema. Be to, didėjant žmonių skaičiui Žemėje ir vartojimo mąstams, toliau kyla energijos suvartojimas, iškastinio kuro deginimas, teršiantis ne tik orą, kuriuo kvėpuojame, bet ir sukeliantis esminius pokyčius mūsų atmosferoje.

Nors 1970-ųjų Žemės diena buvo įkvėpta oro taršos problemų ir jų poveikio žmonių sveikatai, šiandien aktyvistus motyvuoja būtent klimato kaita.

Ozono skylė po truputį „gyja“!

Dar viena gera naujiena Žemės gyventojams – po 1987-aisiais pasirašyto Monrealio protokolo, ozono skylė – vienas pagrindinių klimato atšilimo veiksnių – po truputį mažėja. Pasaulio lyderiams surėmus pečius pavyko pasiekti, kad nebebūtų naudojami chlorfluorangliavandeniliai (CFA) ir kitos ozono sluoksnį ardančios medžiagos.

Žemės dienos penkiasdešimtmečio proga, NASA paskelbė nuostabią naujieną – jog po 33 metų, ozono skylė pagaliau traukiasi. Šiuos pokyčius galima stebėti specialių įrenginių, esančių NASA „EOA Aura“ palydove, pagalba.

 

Klimato atšilimui sustabdyti reikia kiekvieno vartotojo indėlio

Nors su ozono sluoksnio mažėjimu susijusius procesus pavyko sustabdyti, vis dėl to, šiltnamių dujų „uždrausti“ ir jų sukelto klimato atšilimo pažaboti taip lengvai nepavyksta. Nors pasirašyta ne viena tarptautinė sutartis, skirta mažinti šalių sukuriamų šiltnamio dujų kiekį, bei atsiranda įvairios iškastinio kuro alternatyvos, Žemė vis dar „dūsta“ mūsų išmetamosiose šiltnamio dujose.

Uždraudus ozono sluoksnį pažeidžiančias medžiagas pasauliui prisitaikyti buvo gerokai paprasčiau. Jau buvo išrastos šių medžiagų alternatyvos, todėl ypatingai nenukentėjo nei gamintojai, nei vartotojai. Tačiau tam, kad sumažintume šiltnamio dujų suvartojimą, turėtume kardinaliai pakeisti kaip gaminame energiją, kaip keliaujame, ką valgome ir t.t. Negana to, pasaulyje sparčiai naikinami ir tropiniai miškai – pasaulio „plaučiai“, galintys sugerti šiltnamio dujas.

Vis dėl to, prie pokyčių galime prisidėti kiekvienas. Štai keli iš EarthDay.org pateiktų patarimų, ką dėl planetos Žemės galėtume kitaip daryti kiekvieną dieną:

  • Pasodinkite medį arba prisidėkite prie „Canopy Project“ iniciatyvos, siekiančios atsodinti miškus labiausiai pažeistose pasaulio vietose.
  • Užuot važinėjus privačiu automobiliu, juo dalinkitės su bendradarbiais, važiuokite dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu. Įsigykite mažiau taršų automobilį, elektromobilį ar hibridinį automobilį.
  • Važiuokite tik gerai pripūstomis padangomis – tai padės sutaupyti degalų ir mažiau teršti aplinką.
  • Reguliariai pakeiskite automobilio oro filtrus.
  • Užuot keliavus į kiekvieną konferenciją ir susitikimą, organizuokite ir/ar dalyvaukite juose internetu. Jei darbo tikslais keliaujate bent 5 kartus per metus, tai gali sudaryti net iki 75% Jūsų asmeninės sugeneruojamos anglies dvideginio taršos.
  • Vietoj popierinių sąskaitų rinkitės elektronines – taip sutaupysite ne tik medžių, bet ir kuro, kurio reikia Jums atgabenti sąskaitas paštu.
  • Taip pat stenkitės kuo daugiau dokumentų, knygų ir straipsnių skaityti internete, užuot juos spausdinus.
  • Jei naudojate popierių, įsitikinkite, kad jis – perdirbtas, pagamintas iš jau panaudoto popieriaus.
  • Jei spausdinate, spausdinkite ant abiejų pusių.
  • Naudokite taupias lemputes ir neužmirškite išjunginėti šviesų, ir kitų elektros prietaisų, kai jais nesinaudojate.
  • Rinkitės vietinius produktus, maistą iš vietinių ūkininkų – taip sutaupoma daug kuro sąnaudų, reikalingų produktams atvežti iš tolimesnių vietovių ar šalių.
  • Turėkite daržą, auginkitės savo maisto produktus, arba dalinkinės ūkiu ir gėrybėmis su kitais. Lietuvoje tą padaryti padės CoolŪkio bendruomenė.
  • Vartokite mažiau mėsos – galvijų fermos yra vienas didžiausių šiltnamio dujų šaltinių pasaulyje, o mėsai užauginti reikia gerokai daugiau resursų nei augaliniam maistui.
  • Skalbkite, naudokitės indaplove ir kitais daug vandens ir energijos naudojančiais prietaisais rečiau – ir tik tada, kai jie užsipildo. Rinkitės taupius elektros prietaisus.
  • Užuot važiavus liftu – lipkite laiptais!
  • Šaltuoju sezonu, pasukite namų termostatą porą laipsnių žemyn, o šiltuoju – porą laipsnių aukštyn.
  • Naudokitės atsinaujinančiais energijos šaltiniais – išsikelkite saulės kolektorių ant stogo, arba naudokitės nutolusia saulės jėgaine.
  • Mažiau vartokite, atsakingai išmeskite arba iš naujo įveiklinkite senus daiktus, drabužius, rūšiuokite šiukšles!

Į pagalbą – ir piliečių mokslas!

 

Nenuostabu, jog planetai išsaugoti jau sukurtas ir ne vienas piliečių mokslo projektas! Tai – galimybė įsitraukti į realius mokslinius tyrimus apie klimato atšilimą, bioįvairovę, užterštumą, bei prisidėti prie pasaulį gelbėjančių iniciatyvų.

 

Vienas iš tiesiogiai su klimato atšilimu susijusių piliečių mokslo projektų – „ISeeChange“ – kviečia savanorius visame pasaulyje dalintis duomenimis apie oro ir klimato pokyčius savo gyvenamojoje vietoje. Dalyviai gali kelti nuotraukas ir oro aprašymus į „ISeeChange“ programėlę. Šie duomenys naudojami mokslininkų, ir padeda suprasti klimato kaitą įvairiuose pasaulio regionuose. Pasak „ISeeChange“ kūrėjų, kiekvienas yra „ekspertas savo kieme“. T.y., niekas geriau nesurinks duomenų apie orą Jūsų gyvenamoje aplinkoje nei Jūs patys!

Kitas pavyzdys, kurį tikrai verta išbandyti ne tik Žemės penkiasdešimtmečio proga, bet ir kiekvieną dieną – NASA „NeMO-Net“ projektas, tiriantis koralų rifų bioįvairovę pasaulio vandenynuose.

Piliečių mokslininkų ir kompiuterinių žaidimų mėgėjų prašoma padėti analizuoti aeronuotraukas, gautas specialios NASA įrangos pagalba. Ši įranga gali kaip niekada anksčiau kokybiškai iš oro nufotografuoti tai, kas slepiasi vandenyno dugne. Tačiau vien pačių nuotraukų neužtenka – reikia jas ir išanalizuoti, o čia be akylos žmogaus akies kol kas išsiversti neįmanoma.

3D nuotraukose matomi koralų rifai, kuriuos reikia pastebėti, sužymėti ir nuspalvinti. Taip ne tik tiriame koralų bioįvairovė, bet ir apmokomi mašininio mokymosi algoritmai, kad šį darbą galima būtų atlikti automatiškai, ir bioįvairovės stebėjimai iš oro taptų efektyvesni.

Kuo svarbus koralai? Pasirodo, jog koralų rifai sudaro vienas sudėtingiausių ekosistemų pasaulyje, ir suteikia būstą įvairiausioms organizmų rūšims. Be to, koralų rifai yra ir svarbūs naujų vaistų šaltiniai – čia gyvenantys organizmai jau ne kartą buvo panaudoti naujiems vaistams išrasti, įskaitant antivirusinius vaistus prieš ŽIV ir kt. Tačiau kylant vandenynų temperatūrai, didėjant užterštumui ir vandens rūgštingumui, koralai nyksta. Tam, kad šią kaitą suprastų, mokslininkai labai reikia pagalbos.

 

Daugiau su klimato kaita, bioįvairovę ir planetos išsaugojimu susijusių piliečių mokslo projektų galite rasti ir SciStarter.org kataloge.

Taigi, ar nuo savo sofos aktyviai įsitraukdami į mokslą, ar sodindami medžius, valydami vandenis nuo plastiko šiukšlių, ar tiesiog pasirinkdami planetai draugiškesnius įpročius – kiekvieną dieną galime prisidėti prie pozityvių pokyčių Žemės naudai. Kaip ir 1970-aisiais, taip ir šiandien – kova dėl planetos išsaugojimo darosi vis svarbesnė, ir paliečia visus – juk dalinamės tik ta vienintele, planeta Žeme.

Šaltiniai:

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Eglė Marija Ramanauskaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
29(2)
22(0)
20(0)
18(0)
15(0)
13(0)
12(0)
10(3)
10(0)
Savaitės
92(2)
79(9)
70(4)
69(4)
Mėnesio
168(16)
135(2)
105(1)
84(3)