Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Koronavirusas audinių fermose: paaiškino, kokią grėsmę tai kelia žmonėms

2020-11-30 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (330)
    Share

Lietuvos audinių ūkyje aptikto SARS-Cov-2 viruso genetinės mutacijos tyrimų niekas neatliko, nes tai užtruktų.

Tačiau specialistai tvirtina, kad nėra reikalo panikuoti, mat tikimybė, kad audinės žmonėms išplatins mutavusį virusą, yra labai menka.

Naikinti negalima palikti. Kurioje vietoje reikėtų dėti kablelį, kalbant apie Lietuvoje koronavirusu susirgusias audines?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad pranešimas apie tai, jog ūkyje Jonavos rajone auginamoms audinėms nustatytas koronavirusas, skamba rimtai.

Tačiau veterinarijos specialistai tvirtina, kad audinių koronavirusas žinomas šimtmečius ir pavojus žmogui užsikrėsti nuo audinių kuriamai vakcinai atspariu virusu yra nedidelis, tad nėra prasmės naikinti visų šalies ūkiuose auginamų brangiakailių.

Dar prieš kelias savaites Danija, kurios audinių pramonė yra didžiausia pasaulyje, skelbė, kad dėl audinėse mutavusios ir žmonėms perduodamos COVID-19 infekcijos ketina išnaikinti visus 17 milijonų šalyje auginamų šių brangiakailių žvėrelių.

Apie koronaviruso protrūkį audinių fermose pranešė ir Nyderlandai, Ispanija, Švedija, Italija, JAV.

Tačiau ir Danija, ir kitos šalys jau švelnina toną, teigdamos, kad buvo klaida naikinti visus audinių ūkiuose auginamus žvėrelius. Pasaulio sveikatos organizacija irgi pareiškė, kad dėl audinių fermose aptiktos COVID-19 infekcijos pasaulinė grėsmė yra mažai tikėtina.

Reikėtų išsamių tyrimų

Jonavos rajono audinių ūkyje aptikto viruso tyrimai buvo atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

Šio instituto molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriuje atliktas iš audinių išskirto viruso tyrimas, naudojant tikro laiko PGR tyrimo metodą, kuris taikomas ir žmonių išskirtam SARS-CoV- 2 virusui aptikti.

 

„Norint nustatyti viruso genetinę mutaciją, reikalingi ilgą laiką trunkantys sekoskaitos tyrimai, kad būtų galima palyginti žmogaus išskirto ir audinių išskirto viruso nukleotidų sekas. Tokie tyrimai institute šiuo metu neatlikti“, – teigė Rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.

Serga tomis pat ligomis

Ar bus atlikti šalies audinių viruso genetinės mutacijos tyrimai, kol kas niekas negali atsakyti.

Tačiau Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Audrius Kučinskas „Lietuvos rytui“ teigė, kad tokie tyrimai neturi didelės prasmės, mat net žmoguje aptinkamo SARS-Cov-2 viruso mutacijos jau skaičiuojamos šimtais.

– Ar audinėse aptinkamo SARS-Cov-2 mutacija pavojinga žmogui? – „Lietuvos rytas“ paklausė mokslų daktaro A.Kučinsko.

– Pastaruoju metu daugiausia skaitau Vokietijos mokslininkų pranešimus, o vokiečiai teigia, kad visos audinės Danijoje ar Olandijoje buvo naikinamos be reikalo. Kad tai – labiau politiniai sprendimai.

Europoje jau seniai sklando idėja apskritai naikinti kailinių žvėrelių verslą. Olandai įsipareigoję, berods, iki 2030 metų išnaikinti visus kailinių žvėrelių ūkius, tad galima įtarti, kad šia padėtimi yra naudojamasi ir tikimasi gauti kompensacijas.

Sunku įvertinti, kiek objektyvi informacija, kuri mus pasiekia, mat Danijai ir Švedijai mutavęs virusas tapo galimybe be didelių nuostolių uždaryti audinių fermas.

 

Bet Danijos ūkininkai sukilo, nes buvo pradėti naikinti ne tik koronaviruso židiniai audinių fermose, bet apskritai visi žvėreliai – net motininės bandos, kurios perduoda genetinę medžiagą. Danijoje audinių auginimo tradicijos labai gilios ir pareiškimas, kad visus žvėrelius reikia naikinti, ten prilygsta reikalavimui naikinti visas bites Lietuvoje. Koronavirusą veterinarai žino šimtus metų. Juo reguliariai serga visi gyvūnai – ne tik audinės, bet ir, pavyzdžiui, šunys ar katės.

Koronavirusas nuolat mutuoja, tik ta mutacija dar niekada nebuvo tokia artima žmogui. Tačiau yra ir kitų panašių ligų, kuriomis serga ir gyvūnai, ir žmonės.

Prieš kurį laiką buvo kilęs susirūpinimas dėl kiaulių gripo ir paukščių gripo. Paukščiai nuolat serga gripu, tačiau staiga buvo pastebėta, kad tas gripas itin artimas gripui, kuriuo serga žmonės, tad buvo paskelbtas pavojus. Mat paukščių žmonėms perduodamo gripo būtų neįmanoma valdyti.

Lygiai tas pat su audinėmis. Kilus panikai dėl SARS-Cov-2, imta ieškoti ryšio tarp koronaviruso, kuriuo serga audinės ir jų laikytojai. Bet galiausiai paaiškėjo, kad tie virusai nėra giminingi.

Pasaulyje jau dabar skaičiuojama per kelis šimtus SARS-Cov-2 mutacijų. Tad jei yra nustatomas koronavirusas audinei ir ją laikančiam žmogui, galbūt galima aptikti, kad tai – skirtingos viruso formos, bet vis dėlto negalima griežtai teigti, kad tie virusai yra susiję.

Vakcinos gyvūnams nekurs

– Tačiau buvo teigiama, kad audinėse mutavusio viruso genetiniai pokyčiai pastebėti smaigalio baltyme, kuris yra svarbus organizmo imuniniam atsakui ir yra pagrindinis vakcinų taikinys, todėl baimintasi, kad nuo SARS-Cov-2 kuriama vakcina bus neveiksminga.

 

– Kalbant apie vakcinas žmonėms, mes ir nuo gripo vakcinuojamės nežinodami, koks gripo štamas mus pasieks. Bet organizmas po vakcinacijos vis tiek pasigamina antikūnių, kurie kovoja prieš bet kurį gripo viruso štamą. Lygiai taip pat – prieš koronavirusą.

Garantuočiau, kad naujoji vakcina nepataikys į migruojančio koronaviruso štamą. Bet po skiepų organizme atsiras antikūnių, kurie galės iš dalies atpažinti virusą, jį prisikabinti ir saugoti organizmą, kad virusas per jį nekeliautų.

Anksčiau juk buvo kalbama, kad mes apskritai niekada neturėsime vakcinos nuo šio koronaviruso. Dabar sakoma, kad turėsime.

Gyvūnams vakcinos niekas negamins. Nes koronavirusas tarp gyvūnų nuolat yra, o kas 10 metų pakyla didesnė banga. Tad būtų per brangu skiepyti ir visus gyvūnus. Daug lengviau išnaikinti konkrečius ūkius ir bandas, kaip daroma su gripu sergančiomis kiaulėmis.

Kiaulės dabar negauna jokių vakcinų, tačiau jos auginamos kaip izoliatoriuose. Patekti į kiaulidę yra tas pat, kaip patekti į aukščiausio lygio laboratoriją – tai itin sudėtinga.

Virusas mutuodamas silpnėja

– Kodėl šiuo atveju kalbame tik apie audines? Ar, pavyzdžiui, arkliai ar šunys neserga SARS-Cov-2?

– Greičiausiai, kad audinių organizmas imlesnis būtent šiam virusui.

Kalbant apie audines, kuo jos pavojingos, pavyzdžiui, konkrečiai jums? Niekuo. Nes į audinių fermą jūs neinate. Į tą fermą eina tik jos darbuotojas. Tad jo galimybės išplatinti mutavusį virusą lygiai tokios pat, kaip kita mutavusio viruso forma užsikrėtusio žmogaus, kuris į Lietuvą atskrido lėktuvu. Abiem atvejais išplitimo rizika yra vienoda.

 

Su žmogumi daugiausia kontaktuoja paukščiai ir naminiai gyvūnai. Problemų kiltų, jei būtent jie pradėtų platinti mutavusį virusą.

O audinių fermos yra uždaros, tad matau labai mažą riziką, kad iš židinių pradės plisti mutavęs virusas. Bet politikai gali tuo naudotis, teigdami, kad rizika yra didelė, kad reikia finansavimo, kad reikia tyrimų, kad reikia naikinti audines ir už tai mokėti kompensacijas.

Vokiečiai jau padarė išvadas, kad tas audinių naikinimas Danijoje ar Olandijoje buvo politinis sprendimas. PSO jau irgi teigia, kad naikinant visas audines buvo perlenkta lazda.

Mano kolega lietuvis dirba universiteto tyrimų centre Niujorke. Ten jis bendradarbiauja su virusologais bendrame viruso SARS-Cov-2 tyrime. Amerikiečiai jau dabar suskaičiuoja per 200 šio viruso mutacijų žmoguje. Tad yra tikimybė, kad kuri nors mutacija gali persikelti ir į gyvūną.

Tačiau amerikiečiai sako, kad būtent šis virusas yra išskirtinis ir neįtikėtinai įdomus vienu aspektu. Paprastai virusas mutuodamas stiprėja – jei jis silpnėtų, galiausiai mirtų.

SARS-Cov-2 virusas elgiasi priešingai – jis visą laiką silpsta. Net mokslininkams tai yra fenomenas.

Pavasarį mirtingumas nuo SARS-Cov-2 buvo itin didelis. Dabar ta rizika yra gerokai mažesnė ir visi švelnina toną. Pavyzdžiui, vokiečiai virusologai nedrįsta teigti, kad reikia sekti Švedijos pavyzdžiu ir stiprinti bandos imunitetą, bet sako, kad greičiausiai didžioji dalis visuomenės jau turi antikūnių nuo šio viruso.

 

Siūlau neakcentuoti naminių gyvūnų rizikos, nes jau po pirmosios šio koronaviruso bangos žmonės metė gyvūnus lauk, bijodami užsikrėsti. Mes nuolat stebime pasaulio ir Europos veterinarijos gydytojų federacijų pranešimus, tokia tendencija kelia nerimą. Todėl visi labiau linkę nekelti panikos su naminiais gyvūnais.

Pasaulyje buvo nustatyti gal tik du atvejai, kai naminiai gyvūnai užsikrėtė nuo žmogaus. Tačiau jie persirgo visiškai kita, lengva ir nepavojinga forma (kvėpavimo takų, žarnyno uždegimais), o svarbiausia, kad nebuvo atgalinio užsikrėtimo rizikos.

Kailis – itin vertinamas

Lietuvos žemės ūkio ministerijos teigimu, visi kailinių žvėrelių auginimo ūkiai šalyje yra registruoti. Šiuo metu 86 šalies ūkiuose yra laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.

Vien kanadinių audinių sektoriuje tiesiogiai dirba apie 1,5 tūkst. žmonių ir tiek pat aptarnauja šį sektorių.

Iki COVID-19 pandemijos sektorius gaudavo 50-100 mln. eurų pajamų.

Sektorius laikosi patvirtintų gyvūnų gerovės reikalavimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kiekvieną ūkį tikrina bent du kartus per metus, o ūkių specialistai – ir dažniau.

Nuo geros gyvūnų savijautos labai priklauso kailio kokybė, todėl augintojai suinteresuoti, kad gyvūnams būtų užtikrintos kuo geresnės laikymo sąlygos.

Lietuvoje išauginamų kailių kokybė yra labai vertinama, jie turi nemažą paklausą. Beveik visi kailiai eksportuojami – parduodami Danijos aukcionuose. Kailių kaina priklauso nuo rinkos, taip pat nuo kokybės ir madų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Eglė Šilinskaitė-Puškorė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(4)
37(1)
25(0)
24(6)
22(0)
20(3)
18(3)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
114(22)
58(0)
Mėnesio
150(2)
118(15)
114(22)
100(5)