Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Mokslininkai patvirtino: kai kurie vorai įkandimo metu suleidžia ir kai ką daug blogesnio už nuodus

2020-12-07 (1) Rekomenduoja   (15) Perskaitymai (440)
    Share

Maža rudų invazinių vorų rūšis, šiuo metu aktyviai plintanti Jungtinėje Karalystėje, pasižymi pavojinga reputacija – kai kurie žmonės mano, kad jie tirpina žmogaus audinių. Tiesa, būta nemažai ekspertų, kurie tikino, jog tokia reputacija yra nepelnyta. Visgi dabar mokslininkai surinko pakankamai įtikinamų duomenų, kad pasakojimai apie tai, kaip šie vorai – netikrosios našlės (Steatoda nobilis) – geba sukelti siaubingas odos infekcijas, bent iš dalies yra pagrįsti, rašo „Science Alert“.

Netikrosios našlės britų salose pirmą kartą pastebėtos XIX a. aštuntame dešimtmetyje. Manoma, kad jos į Didžiąją Britaniją atvyko iš Madeiros ir Kanarų salų.

Pastaraisiais dešimtmečiais šių vorų jau aptinkama ir Airijoje. Žinant, kad labiausiai jie mėgsta gyventi šiltuose namuose – kaip ir žmonės – susidūrimai su šiais aštuonkojais imigrantais 2020 metais dėl daugeliui priverstinio darbo iš namų padažnėjo.

Ir, deja, ne visi tie susidūrimai baigėsi tik draugišku pasimojavimu.

„Apie 10 vorų rūšių, dažnai aptinkamų Europos šiaurės vakarinėje dalyje, turi iltis, kurios yra pakankamai stiprios, kad perdurtų žmogaus odą ir suleistų nuodus, bet ir viena iš šių rūšių – invazinės kilmingosios netikrosios našlės – vertinama kaip mediciniškai svarbi“, – sakė Airijos nacionalinio universiteto zoologas Johnas Dunbaras.

Dažniausiai blogiausias efektas, kurį patirtumėte dėl netikrosios našlės įkandimo ir nuodų, yra kelios valandos skausmo ties įkandimo vieta. Gal dar dieną ar dvi sąnariai bus sustingę – tikrai ne blogiau nei vapsvos įgėlimas.

Bet medikams susirūpinimą kelia ne voro nuodai. Didžiausia problema yra bakterijos, apsigyvenančios ant šio voro ilčių.

 

Kartkartėmis žiniasklaidą pasiekia informacija apie tai, kaip dėl voro įkandimo žmonėms ne šiaip pirštą paskauda. Būna, kad smarkiai sutinsta rankos, susidaro pūlingos, nekrozuojančios žaizdos, kyla galūnių amputacijos grėsmė ir netgi pasitaiko mirčių.

Nors ne kiekvienu atveju įmanoma formaliai identifikuoti, dėl ko prasidėjo infekcija, kaltę dažnai suverčiama netikrosioms našlėms.

Savaime suprantama, ekspertai stojo ginti vorų. Jie teigė, kad net jeigu pora skylučių odoje ir atsirado, infekciją į žaizdą užneša pats nukentėjusysis – savo nešvariais nagais kasydamas įkandimo vietą.

Įrodymų, kurie tvirtai palaikytų vieną ar kitą pusę, iki šiol buvo nedaug. Todėl J.Dunbaras su kolegomis pririnko netikrųjų našlių laboratoriniams tyrimams. Kartu palyginimui buvo pririnkta ir kitokių vorų – Amaurobius similis ir plyšinių kampavorių (Eratigena atrica).

Laboratorijoje mokslininkai paėmė vorų kūnų ir helicerų (ataugų, esančių ties burnomis) tepinėlius, o iš netikrųjų našlių dar surinko ir nuodus.

 

Nuodai buvo naudojami norint patikrinti hipotezę, kad jie gali palaikyti tokį ilčių sterilumą, kuris įkandimo auką apsaugotų nuo bakterijų patekimo.

Paaiškėjo, kad hipotezė nebuvo teisinga.

RNR analizė parodė, kad ant vorų kūnų veisiasi didžiulė mikrobų įvairovė. Iš viso pavyko identifikuoti daugiau nei 10 bakterijų genčių. Iš 22 bakterijų rūšių, surastų ant netikrųjų našlių, 12 buvo potencialiai patogeniškos žmonėms.

„Mūsų tyrimas parodė, kad vorai yra ne tik nuodingi, bet ir platina pavojingas bakterijas, gebančias sukelti sunkias infekcijas“, – sakė Airijos universiteto mikrobiologas Neyazas Khanas.

Tiesa, šie vorai nėra kažkokie itin retą marą skleidžiantys siaubūnai – dauguma tų bakterijų yra ir šiaip randamos iš esmės bet kur, įskaitant ir mūsų pačių kūnus.

Visgi kai kurios bakterijos pasižymėjo nerimą keliančiu atsparumo antibiotikams lygiu. Ir tai jau mokslininkams kelia didesnį susirūpinimą.

„Didžiausia grėsmė yra ta, kad kai kurios iš surastų bakterijų yra atsparios dideliam antibiotikų spektrui, todėl jos itin sunkiai pasiduoda įprastiems vaistams“, – sakė N.Khanas.

 

Iš dalies dėl to, kad žmonės pasižymi didžiuliu apetitu antibiotikams ir menka jų vartojimo drausme, iš dalies dėl to, kad antibiotikai dažnai vartojami ir žemės ūkyje, vaistams atsparios „superbakterijos“ yra viena iš didžiausių greitai augančių grėsmių žmogaus sveikatai.

Bet gera žinia yra ta, jog bent jau į laboratoriją patekusių vorų bakterijos be išimties buvo jautrios ciprofloksacinui – dažnai vartojamam antibiotikui. Tiesa, tai tik kol kas – greita bakterijų evoliucija, kuriai antibiotikai sudaro stiprų evoliucinį spaudimą gali gana greitai išugdyti atsparumą ir šiam junginiui.

Vien žinojimas, kad vorai gali pernešti vaistams atsparias bakterijas, neturėtų stiprinti mūsų vorų baimės: su bakterijomis galima susidurti praktiškai bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje. Be to, tikimybė, kad įkąs voras, didžiajai daliai žmonių yra labai menka. Dar menkesnė – kad dėl to įkandimo išsivystys vaistams atspari infekcija.

Tačiau supratimas, kad mirtiną grėsmę kelianti infekcija į kūną gali patekti net ir per dvi vos įžiūrimas skylutes odoje, gali išgelbėti gyvybes.

„Tai yra dalykas, kurį nuo šiol turės įvertinti ir sveikatos apsaugos specialistai“, – sakė N.Khanas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(18)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(15)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
32(4)
29(0)
26(0)
22(1)
18(1)
14(0)
Savaitės
90(1)
80(0)
77(6)
Mėnesio
111(22)
102(1)
92(0)
83(5)