Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Netikėčiausi bei nuostabiausi 2020 metų atradimai gyvūnų ir augalų pasaulyje: nuo radiacija mintančio grybelio iki naujos gyvybės formos, kuriai nereikia kvėpuoti (Foto, Video)

2021-01-12 (0) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (110)
    Share

Apibendrinti tokius metus kaip 2020-ieji yra pakankamai sudėtinga – o kaip kas pasakytų, ypač nenaudojant keiksmažodžių. Nors naujienų portalai buvo užgrūsti apokaliptinėmis istorijomis, būta ir teigiamų naujienų apie mokslo pažangą. Šiame straipsnyje nusprendėme pažvelgti į keisčiausias ir nuostabiausias istorijas, kurias mums suteikė gamta 2020 metais.

Ši gyvybė, kurią išnešiojo surogatinė motina Izabelė, buvo pavadinta mokslo proveržiu – kadangi dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje gali vaidinti svarbų vaidmenį siekiant išsaugoti gepardus.
©Kolumbo zoologijos sode ir akvariumo nuotr.

1. Septyneri metai po uola

Metai prasidėjo nuo įkvepiančio pavyzdžio, kaip viską reikia daryti lėtai – mokslininkai pranešė apie europinį protėjų (salamandrą), kuri po uola išbuvo net 7 metus. Šis stulbinantis įvykis paaiškėjo po to, kai mokslininkai viename urve Bosnijoje sužymėjo ir stebėjo 26 europinius protėjus. Rezultatai parodė, kad protėjai retai pajudėdavo daugiau nei 10 metrų per 100 dienų – o šių gyvūnų čempionas sugebėjo išbūti toje pačioje vietoje net 2569 dienas.

2. Radiacija mintantis grybelis

Tai galėtų būti įspūdingiausias pasakymo „gyvybė visada randa kelią“ pavyzdys. Šiais metais Černobilio nelaimės vietovėje buvo atrastas grybelis, kuris minta radiacija. Iš viso mokslininkai aptiko 200 rūšių grybelių, kurie ne tik toleruoja radiaciją, bet ir patys ja minta. „Juodojo grybelio“ pavadinimą gavusi rūšis yra „apsiginklavusi“ melaninu, kuris leidžia jam gama radiaciją paversti chemine energija, reikalinga augimui.

3. Nekvėpuojanti gyvybė

Mokslininkai šiemet atrado gyvybės forma, kuriai nereikia kvėpuoti, kad išgyventų. Įsikūręs giliai lašišos raumenyje, Henneguya salminicola pavadintas organizmas yra mažytis parazitas, kurį sudaro vos 10 ląstelių. Šis atradimas buvo padarytas netikėtai – kai buvo pastebėta, kad organizmas neturi mitochondrinio genomo, kuris užkoduoja mitochondrijoje vietą, kurioje sugaunamas deguonis energijai gaminti.

4. Surogatinis gepardo jauniklis

Šiemet pirmą kartą gimė 2 gepardo jaunikliai, kurie buvo pradėti dirbtinai, mėgintuvėlyje. Jie gimė Kolumbo zoologijos sode ir akvariume (JAV). Ši gyvybė, kurią išnešiojo surogatinė motina Izabelė, buvo pavadinta mokslo proveržiu – kadangi dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje gali vaidinti svarbų vaidmenį siekiant išsaugoti gepardus, kuriuos Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija yra įrašiusi į raudonąją knygą kaip nykstančią rūšį.

5. Komodo varano partenogenezė

Čatanugos zoologijos sodas (JAV) pranešė apie komodo varanų gimimą, kuris buvo labai neįprastas – kadangi, kaip paaiškėjo, jie buvo pradėti be patinėlio įsikišimo. Partenogenezė yra procesas, kai gyvybė pradedama be patino. Šis procesas yra retenybė roplių tarpe – tačiau vis dėlto ne naujiena. Pavyzdžiui, 2019 metais Smithsonian zoologijos sode išsirito vandeninės agamos kiaušiniai – tačiau juos padėjusi patelė nuo pat savo lytinės brandos pradžios buvo atskira nuo patinėlių.

 

6. Geliantys medūzų kamuoliukai

Ar kada nors pietinių kraštų jūroje esate pajutę, tarsi būtų įgėlęs nematomas sutvėrimas? Naujas šiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad „geliantis vanduo“ iš tiesų yra želatino pavidalo geliančios „granatos“, kurias išmeta tam tikrų rūšių medūzos. Mokslininkai stebėjo nelaisvėje laikomas medūzas kasiopėjas ir pastebėjo, kad šeriant ar erzinant šias medūzas, jos iš savo geluonių išmesdavo gleivių kamuoliukus.

7. Kalmarų RNR koregavimas

Galvakojų įgūdžiai visuomet stebino, bet šiemet jie abstulbino galutinai – paaiškėjo, kad koreguodami savo RNR, jie gali keisti nuosavą genetinį kodą. Šie įspūdingi sugebėjimai nebuvo iki šiol aptikti nei pas vieną kitą sutvėrimą – ir paneigia ankstesnes prielaidas, kad kai mRNR palieka ląstelės branduolį, vėliau jokios korekcijos, susijusios su DNR, nebėra įmanomos. Tačiau ačiū kalmarams, dabar mes žinome, kad tai nėra tiesa.

Galvakojų įgūdžiai visuomet stebino, bet šiemet jie abstulbino galutinai – paaiškėjo, kad koreguodami savo RNR, jie gali keisti nuosavą genetinį kodą.
©Elaine Bearer nuotr.

8. Vorų menas

Tarp 7 naujai atrastų šokančių povinių vorų rūšių, entomologas Josephas Schubertas atrado vieną, kuri primena Vincento van Gogho paveikslą „Žvaigždėtoji naktis“. Moratus constellatus yra vaikščiojanti olandų minimalisto darbų interpretacija – bei prisijungia prie tuzino kitų rūšių, žinomų kaip „Australijos rojaus mini paukščiai“. Poviniai vorai yra žymūs dėl savo choreografijos, kurią pagrinde praktikuoja patinėliai, tikėdamiesi įvykdyti apvaisinimą ir išvengti būti suėsti.

9. Ilgiausias pasaulyje gyvūnas

Nigalu rifo kanjone vykdytos ekspedicijos metu nuotoliniu būdu valdoma transporto priemonė užfiksavo ilgiausią gyvūną pasaulyje. Šios ekspedicijos metu buvo tyrinėjama Keipreindžo nacionalinio parko ir Kloutso kanjono (Australija) bioįvairovė. Skaičiavimai, kurie buvo atlikti remiantis gyvūno vijomis, parodė, kadjo ilgis gali būti apie 120 metrų – tačiau tikslūs skaičiavimai nebuvo patvirtinti. Kaspiną primenantį sifonoforą (Apolemia uvaria) sudaro milijonai zooidų, veikiančių kartu.

 

10. Mėlynos bitės

Iš numirusiųjų „prisikėlė“ itin reta mėlynųjų bičių rūšis – pirmą kartą nuo 2016 metų šių metų pavasarį šios bitės buvo pastebėtos Floridoje (JAV). Mokslininkai sako, kad mėlynoji kalamintos bitė (Osmia calaminthae), kaip manyta, išnyko netrukus po to, kai 2011 metais buvo atrasta – tačiau jas ir vėl pastebėjus, sugrįžo viltis, kad jos dar nėra visiškai išnykusios.

Iš „numirusiųjų prisikėlė“ itin reta mėlynųjų bičių rūšis – pirmą kartą nuo 2016 metų šių metų pavasarį šios bitės buvo pastebėtos Floridoje (JAV).
©Floridos muziejaus nuotr.

11. Aštriauodegių ungurių pabėgimas

Mokslininkai išsiaiškino, kad aštriauodegiai unguriai sugeba suorganizuoti „paskutinės minutės pabėgimą“ – naudodami sukietintą uodegos galiuką, jie randa kelią iš grobuonies skrandžio. Tiesa, ištrūkus iš skrandžio, jie neištrūksta į laisvę, o lieka įstrigę žarnyno ertmėje, kur galiausiai mumifikuojasi. Šis procesas galėtų paaiškinti neseniai darytas nuotraukas, kuriose matyti iš garnio skrandžio kabantis į ungurį panašus sutvėrimas.

12. Kolibriai mato mums nematomas spalvas

Naujas tyrimas atskleidė, kad kolibriai gali aptikti „nespektrines“ spalvų kombinacijas, kurių nemato žmogaus akis. Priešingai nei mūsų trichromatinis regėjimas, kolibriai naudoja senovinį keturių spalvų kūgelių regėjimo sistemą, kuri jiems leidžia matyti ultravioletinių nespektrinių spalvų kombinacijas- kurių neaptinka žmogaus akis.

13. Bangininiai rykliai ant akių turi dantis

Ištyrus didžiausių pasaulyje ryklių akis paaiškėjo, kad jos yra padengtos mažyčiais dantukais, vadinamais „odos dantukais“. Patys bangininiai rykliai yra padengti V formos odos dantukais – tam tikru odos sluoksniu, kuris plaukiant sumažina pasipriešinimą ir turbulenciją, o tai leidžia jiems plaukti greičiau ir tyliau. „Dantukai“ ant jų akių veikia kaip apsauginis sluoksnis, apsaugantis minkštus akių obuolius nuo sužeidimų.

 

14. Netikėtas hibridas

Dvi žuvys, kurios evoliucijos medyje yra toliau viena nuo kitos nei žmonės nuo pelių, nustebino žuvininkystės mokslininkus, kai susikryžmino ir susilaukė palikuonių. Šie irklanosės žuvies ir eršketo palikuonys perėmė skirtingus savo tėvų bruožus. Abi minėtos žuvys yra vienos didžiausių ir seniausiai Žemėje gyvenančių žuvų rūšių.

Senovinė takoskyra evoliucijos medyje paverčia jas gyvomis fosilijomis. Šios žuvys gyvena skirtinguose pasaulio kraštuose ir paskutinį kartą dalijosi bendru protėviu tada, kai Žemėje vaikščiojo dinozaurai. Dėl šios priežasties mokslininkai manė, kad šios žuvys yra per toli viena nuo kitos evoliucijos medyje, kad susilauktų bendrų palikuonių. Pasirodo, jie klydo.

15. Didelės žuvies mažyčiai jaunikliai

Pasirodo, pietinės saulažuvės lerva yra nepaprastai maža ir primena cinamoninio traškučio bei snaigės hibridą.
©Kerryn Parkinson nuotr.

Lervinė pietinės saulažuvės (Mola alexandrini) forma vandenynų mokslininkams buvo paslaptimi iki pat praėjusių metų, kai ši viena didžiausių pasaulyje žuvų buvo atrasta ankstyvoje savo gyvenimo stadijoje. Pasirodo, pietinės saulažuvės lerva yra nepaprastai maža ir primena cinamoninio traškučio bei snaigės hibridą. Saulažuvės patelė turi didžiausią vaisingumo potencialą iš visų stuburinių gyvūnų – vienu metu ji gali turėti iki 300 milijonų kiaušialąsčių.

16. Pabėgimas per išangę

Varlės nėra iš tų, kurios kramtytų savo maistą, todėl dauguma aukų į jų virškinimo sistemą patenka dar būdamos gyvos. Kai kurie vabzdžiai išmoko gudrių gynybinių technikų, kurios padeda rasti kelią lauk. Tokią techniką turi išvystęs ir vabalas Regimbartia attenuata. Kai varlė jį praryja, šis vabalas nuskuba per visą varlės virškinimo sistemą ir išlenda pro išangę.

17. Vaikiška šikšnosparnių kalba

Maišasparnių šikšnosparnių mamos su savo jaunikliais bendrauja specialia vaikiška kalba – visai kaip žmonės su mažais vaikais. Kol jaunikliai vystosi ir dar neturi išvystyto vokalo, jų mamos su jais bendrauja specialia kalba, kuri galimai yra teigiamas grįžtamasis ryšys jaunikliui. Tiesa, ši vaikiška kalba yra būdinga tik patelėms – kadangi buvo nustatyta, kad patinai su jaunikliais bendrauja taip pat, kaip ir su kitais suaugusiais šikšnosparniais.

 

18. Ryklys be odos

Mokslininkų komanda, dirbusi Sardinijoje (Italija) padarė neįtikėtiną atradimą: aptiko paprastąjį katryklį be odos. Ištyrus šio katryklio anatomiją, paaiškėjo, kad jis neturi struktūrų, kurias įprastai turi ryklių šeimai priklausantys gyvūnai. Manoma, kad tai yra vienintelis iki šiol rastas tokią anomaliją turintis ryklys, plaukiojantis atviruose vandenyse.

Mokslininkų komanda, dirbusi Sardinijoje (Italija) padarė neįtikėtiną atradimą: aptiko paprastąjį katryklį be odos.
©Kagliario universiteto nuotr.

19. Geliantis medis

Pirmasis su geliančiu medžiu (Dendrocnide moroides, Australijoje dar vadinamu Gympie gympie medžiu) atliktas tyrimas nustebino mokslininkus – kadangi atskleidė, jog šie medžiai gamina molekules, kurios yra artimesnės gyvūnų nuodams, nei augalų gynybiniams mechanizmams. Geliančio medžio lapai gali paguldyti žmogų į intensyvios terapijos skyrių ir priversti jį kankintis ištisas dienas ar net mėnesius. Girdima ir (nepatvirtintų) atvejų, kad gyvūnus po kontakto su šiuo geliančiu medžiu reikėdavo užmigdyti. Tačiau šio medžio nuodų tyrimai dar tik prasideda.

20. Spinozauras buvo plaukiojantis dinozauras

Puikiai išsilaikiusi Spinosaurus aegyptiacus uodegos fosilija atskleidė unikalią jos struktūrą ir kokia tobula ji turėjo būti medžioklei vandenyje. Jeigu tai tiesa, spinozauras būtų pirmasis atrastas plaukiojantis dinozauras. Šią hipotezę patvirtina tolimesni tyrimai, kurių rezultatai paaiškėjo šiemet vienos Maroko upės baseine atradus spinozauro dantis.

21. Švytintys Australijos gyvūnai

Itin daug dėmesio sulaukė atradimas, kad neįprasčiausi Australijos gyvūnai ančiasnapiai juos apšvietus ultravioletiniais spinduliais, švyti žaliai. Pasirodo, tame pačiame regione yra ir daugiau gyvūnų, kurie turi tokį patį bruožą, įskaitant echidnas (artimiausi ančiasnapių giminaičiai), bandikutus (švyti jų ausis), oposumus ir kai kuriuos šikšnosparnius bei vombatus.

Itin daug dėmesio sulaukė atradimas, kad neįprasčiausi Australijos gyvūnai ančiasnapiai juos apšvietus ultravioletiniais spinduliais, švyti žaliai.
©Mammalia 2020 nuotr.

22. Ausų neturintys vorai vis dėlto girdi

Naujas šiemet atliktas tyrimas atskleidė, kad tinkliniai vorai (Deinopidae) girdi savo aukas specialiais plaukeliais, esančiais ant jų kojų. Šis unikalus bruožas vorui, neturinčiam ausų, leidžia atlikti akrobatinius triukus medžiojant aukas, užmetant suregztą tinklą tiesiai ant aukos.

 

23. Šarvuoti vabzdžiai

Šie metai atskleidė, kad vieni mažiausių pasaulyje sutvėrimų yra rimtai apsišarvavę. Lapgraužės skruzdėlės tapo pirmąja vabzdžių rūšimi, kuri, kiek žinoma, turi biomineralinius šarvus. Itin tvirta medžiaga, pagaminta iš magniu praturtintų kalcitų kristalų randama ant lapgraudžių skruzdėlių darbininkių (Acromymex echinatior) egzoskeleto.

Mokslininkai taip pat atrado vabalą, kurio šarvai yra tokie tvirti, kad jis išgyventų, net jeigu jį pervažiuotų automobilis. Nosoderma diabolicum pavadinimą turintis vabalas turi unikalius priekinius sparnus, sudarytus iš chitino ir baltymų.

Tyrimai 2020 metais buvo atliekami ir su vandenynų gyvūnais. Paaiškėjo, kad burnakojiniai, kurie pasižymi stipriu smūgiu, yra padengti smūgiams atspariomis nanodalelėmis. Superstiprų dangalą sudaro struktūrų kombinacija, kuri pranoksta daugelį žmogaus sukurtų medžiagų – ir kuri galėtų būti panaudota ateities inžinerijoje.

24. Atrasta nauja medūzų rūšis

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos mokslininkai Puerto Riko krantuose atrado naują keistą medūzų rūšį. Duobrachium sparksae pavadinimą gavusi rūšis buvo atrasta pasitelkus laivą „Deep Discoverer“. Ši rūšis tapo pirmoji, kuri aprašyta ir anotuota naudojant tik povandeninio roboto nufilmuotą vaizdo medžiagą.

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos mokslininkai Puerto Riko krantuose atrado naują keistą medūzų rūšį Duobrachium sparksae.
©NOAA nuotr.

25) Ištroškę drambliai

Atlikus tyrimą apie dramblių hidrataciją paaiškėjo, kad šiems dideliems gyvūnams per dieną reikia daugmaž dviejų vonių vandens. Mokslininkai apskaičiavo, kad esant aukštai oro temperatūrai, drambliai netenka iki 10 procentų savo kūno masės – o tai rodo vandens svarbą jų išgyvenimui.

Šis atradimas kelia nerimą – kadangi dėl šylančio klimato vandens atsargos ir taip yra sumažėjusios, o konkurencija dėl išteklių greičiausiai tik pagilins konfliktą tarp žmonių ir dramblių.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(14)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(4)
37(1)
25(0)
24(6)
22(0)
20(3)
18(3)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
114(22)
58(0)
Mėnesio
150(2)
118(15)
114(22)
100(5)