Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Ekspertai teigia: per artimiausiąjį dešimtmetį bent vienas Lietuvos miestas taps klimatui neutralus

2021-05-25 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (110)
    Share

Europos Komisijos duomenimis, trečdalį visos šiltnamio dujų emisijos lemia pastatai, sunaudojantys 40 proc. visos pagaminamos energijos.

Vienas iš ES tikslų – iki 2050 metų tapti klimato požiūriu neutralia, todėl pastatų tvarumas bei naujų, tiek su mūsų kasdieninėmis veiklomis, tiek tvaraus miestų vystymusi susijusių, gaminių atsiradimas čia atlieka svarbų vaidmenį. Pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorės Žanetos Stasiškienės, jei išsamiai suprasime gaminio poveikį aplinkai – nuo žaliavų išgavimo iki galutinio deponavimo ar perdirbimo – turėsime tiesioginę įtaką klimato kaitos mažinimui.

„Atsinaujinantys energijos šaltiniai – saulės bei vėjo energetika – ir bioekonomika sparčiai vystosi visame pasaulyje. Tai – indikatoriai, kurie rodo, kad mes pradedame rūpintis žeme ir aplinka, kurioje gyvename“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė Ž. Stasiškienė.

Lietuva tikrai nėra išimtis – įvairios iniciatyvos, apimančios skirtingus lygmenis čia vystomos jau daugiau nei trisdešimtmetį. Naujausioji, kuri integruoja visus tvaraus vystymosi tikslus, buvo iškelta LR Aplinkos ministerijos – iki 2030-ųjų bent vienas miestas Lietuvoje turėtų tapti klimatui neutralus.

„Sunku įsivaizduoti, kad pradėtume nuo didžiųjų miestų, nors juose integruotas didžiausias mokslo, verslo ir visuomenės potencialas. Tikriausiai vienu pirmųjų bus vienas iš tų, kurių poveikis klimatui ir šiandien yra mažesnis, pavyzdžiui, kurortiniai miestai“, – mano Ž. Stasiškienė.

 

Šios iniciatyvos iniciatorė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija šiuo metu diskutuoja dėl įvairių kriterijų, pagal kuriuos bus atrenkamas pilotinis miestas, bet pašnekovė pabrėžia, kad kiti miestai – ypač didieji – taip pat turėtų judėti šia linkme. Juk jau dabar juose projektuojami  tvarūs rajonai, pavyzdžiui, Kauno Aleksotas.

„Tvarumas turėtų būti kiekvieno miesto prioritetu į šias veiklas įtraukiant mokslą, verslą, miesto visuomenę ir valdžią“, – sako Ž. Stasiškienė.

Darnios plėtros idėjos – išorėje ir viduje

Viena iš galimybių kaip paversti esamą infrastruktūrą darnia yra konversija. Puikus to pavyzdys – vietoj „Kolegų“ kavinės Kaune iškilsiantis eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“, kuris remsis tvarios architektūros principais. Pasak Ž. Stasiškienės, nuo pat pirmosios idėjos buvo siekiama, kad naujasis pastatas turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkai bei užtikrintų žmonių sveikatos bei psichologinę gerovę.

„Norėjome, kad pastatas taptų traukos objektu ne tik dėl jame atliekamų mokslinių tyrimų, galimybės pažinti, pamatyti, susitikti su mokslininkais, bet ir dėl pastato unikalumo tvarumo požiūriu – senų formų pavertimas naujomis, remiantis šiuolaikiškais sprendimais: medžiagiškumas, išplanavimas, galimybė transformuotis“, – teigia KTU mokslininkė.

 

Naujasis laboratorijų pastatas atitiks naujausias tvarumo koncepcijas. Jau 2022 metais duris atversiančiam inovatyvių laboratorijų komplekse daug dėmesio bus skiriama tvariai ir išmaniai miestų plėtrai, o vienoje iš devynių „M-Lab“ centro laboratorijų – „City Systems LAB“ – didžiausias dėmesys bus skiriamas tvarių miestų sistemų tyrimams.

Beje, tvarių ir išmanių miestų „City Systems LAB“ laboratorijos vadovė Ž. Stasiškienė pabrėžia, jog šie tyrimai apima ne tik miestų infrastruktūrą, jų poveikį aplinkai ir socialinei gerovei, bet ir individualius faktorius – sveiką gyvenseną bei optimalią darbo aplinką.

„Tyrimai vykdomi jau dabar ir yra orientuoti tiek į tvarų miesto planavimą, tiek jo aplinkos kokybės gerinimą, tiek į miesto gyventojų ligų prevenciją“, – pasakoja ji.

Išvengsime klaidų jei problemas vertinsime sistemiškai

Mokslininkė sutinka, kad pastatai yra svarbi miesto infrastruktūros dalis ir jose vartojama energija bei kitos eksploatacinės medžiagos turėtų būti viena iš prioritetinių tvaraus miesto vystymo sričių.

„Tačiau į pastatus reikėtų žvelgti sistemiškai: tai, be abejonių, apima energetinės sistemas, tačiau nereikėtų pamiršti pastatų projektavimo etapų, kai planuojama ne tik pastato statybos procesai, bet ir jo dekonstrukcijos galimybės – atskirų dalių antrinis panaudojimas naujuose pastatuose. Taip pat nereikėtų pamiršti ir pastatų vartotojų įtakos – mūsų vartojimo įpročiai bei elgsena yra itin svarbi pastatų eksploatacijos poveikio klimato kaitai dedamoji“, – teigia pašnekovė.

 

Didelė dalis pastatų miestuose yra juridinė nuosavybė. Anot mokslininkės, savivaldybių bei verslo atstovai bei su sprendimų priėmimu susiję specialistai, turi suprasti, kad pastatas turi būti ne tik gražus, bet ir funkcionalus, o jo poveikis matomas visame būvio cikle – nuo žaliavų išgavimo, pastatymo ir galutinio deponavimo.

„Tinkamas pasirengimas bei edukacija padeda siekti klimato poveikio mažinimo tikslų. Turbūt ne kartą susidūrėme su pigiausios kainos principu paremtais prioritetais, tačiau eksploatacinis etapas parodo, kad tokie sprendimai dažnai nėra geriausias sprendimas, todėl žaliųjų pirkimų sąvokos atsiradimas šiuose procesuose pradeda spręsti iškilusias problemas. Visa tai auga kartu su mūsų išsilavinimu, mokslo bei žinių bagažu, bei supratimu, kas yra tvarumas“, – sako Ž. Stasiškienė.

Pasak jos, miestas – tai ne vien pastatai. Miestas – tai sistema, kurioje aktyvų vaidmenį vaidina verslas, mokslas, visuomenė ir politika, o šių sričių sėkmingas bendradarbiavimas užtikrina optimalius rezultatus.

„Svarbu suprasti, kas yra sisteminis poveikis, ir taip sumažinti galimų klaidų skaičių“, – tikina ji.

Svarbu užtikrinti miestų atsparumą klimato kaitos pokyčiams

 

Anot pašnekovės, miestai šiuo metu išgyvena precedento neturinčią krizę, visų pirma dėl klimato kaitos poveikio ir didėjančios socialinės nelygybės, kuriai reikalingi nauji metodai ir veiksmingesnės priemonės. Atsparumas yra plačiai aiškinamas kaip pagrindinis miesto politikos pertvarkymo principas, atveriantis kelią tarpsektorinėms miesto strategijoms, kurios galėtų geriau įveikti šiuolaikinius iššūkius.

Ar miestas gali tapti atsparus? Kaip sužinoti, ar taip yra, ar nėra? Ar galima atsparumą išmatuoti? Kaip sekti pažangą? Ar viskas susiję su rizikos mažinimu? Tai brangu, ar ne? Tai klausimai į kuriuos ieško atsakymo tiek politikai, tiek verslininkai, tiek mokslininkai.

„Lietuvos pramonė jau dabar jaučia, kad jai reikia ir žinių, ir technologijų, ir naujų verslo modelių, kurie užtikrintų perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos, todėl mokslo ir verslo bendradarbiavimas, edukacija, naujų technologijų taikymas yra labai svarbūs“, – sako KTU APINI direktorė.

Kaip rodo praktika, tvarumo tikslai nėra lengvai pasiekiami. Pasak Ž. Stasiškienės, kalbant apie miestą, reikia matyti visumą, t.y. visą miesto orkestrą, kuriame savo partijas groja tiek infrastruktūra, tiek verslas, tiek miesto valdžia, tiek visuomenė.  

Prisidedant prie šių problemų sprendimo „City Systems LAB“ didžiausias dėmesys bus skiriamas miestų sistemų tyrimams: miestų žemės panaudojimui, pastatų energijos efektyvumo didinimui, transporto inovacijoms, infrastruktūros ir integracijos poreikiui, žaliosios infrastruktūros tausojimui,  visuomenės įtraukčiai bei jos elgsenos pokyčiams.

 

„Atsižvelgiant į gerąją pasaulio valstybių patirtį, bus siekiama sukurti integruotą tyrimų centrą, apimantį visas aukščiau išvardintas problemines sritis. Centre numatyta įkurti su miesto infrastruktūra susijusių mokslinių tyrimų laboratorijas, šiuolaikinio projektavimo, įskaitant 3D vizualizacijas, grupes bei demonstracines erdves“, – teigia „City Systems LAB“ laboratorijos vadovė.

Ž. Stasiškienė pabrėžia, kad laboratorijos veikla yra neatsiejama ir nuo kitų devynių laboratorijų, o „M-Lab“ eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrą lygina su Masačusetso technologijos institutu (MIT) JAV – tai vieta, kurioje skatinamas kūrybiškumas, mokslininkų, studentų bei visų kūrėjų potencialas, noras kurti tiek socialines, tiek technologines inovacijas.  

Projektas finansuojamas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.1.1-CPVA-V-701 priemonę „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
28(0)
24(3)
21(6)
17(0)
17(2)
15(0)
10(0)
Savaitės
72(6)
56(8)
Mėnesio
109(22)
99(1)
92(0)
83(5)