Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Įspūdingas „drakono žmonių“ atradimas: mano aptikę ir dar vieną senovinių žmonių rūšį – suradimo istorija verta filmo (Foto)

2021-06-29 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (55)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Senovės žmogaus kaukolė, atrasta Kinijos šiaurės rytuose, gali priklausyti dar vienai anksčiau nežinotai žmonių rūšiai, kurią mokslininkai pavadino Homo longi – arba „drakono žmonėmis“, praneša trys nauji tyrimai.

Šis pranešimas buvo publikuotas tą pačią dieną, kai kitame moksliniame leidinyje buvo paskelbta apie kitą – ir kitoje pasaulio pusėje, Izraelyje – aptiktą senovinių žmonių rūšį.

Gerai išsilaikiusi „drakono žmogaus“ kaukolė yra didžiausia iki šiol rasta Homo kaukolė. Analizuojant ją paaiškėjo, kad drakono žmogus gali būti artimiausia rūšis, susijusi su Homo sapiens – netgi artimesnė už neandertaliečius.

„Mane nustebino filogenija [šeimos medžio analizė], susiejanti ją su H.sapiens, o ne su H.neanderthalensis – tačiau mūsų išvados pagrįstos didelio duomenų kiekio analize“, – teigia tyrime dalyvavęs Londono gamtos istorijos muziejaus Žmogaus evoliucijos tyrimų centro vadovas Chrisas Stringeris.

Tačiau ši versija yra diskutuotina. Panašu, kad atrastoji kaukolė gali priklausyti paslaptingiesiems denisoviečiams, sako kiti trys mokslininkai, kurie specializuojasi žmogaus evoliucijos srityje.

„Drakono žmogaus“ kaukolės istorija verta Indianos Joneso filmo, rašo „Live Science“. Pranešama, kad vienas kinas ją aptiko 1933 m. Harbino mieste, esančiame šiauriausioje Kinijos provincijoje. Tačiau vyras (kurio anonimiškumą šeima išlaikė iki šiol) dirbo okupantų japonų darbų rangovu ir nusprendė neparodyti kaukolės savo viršininkui japonui. Vietoj to, „jis užkasė ją apleistame šulinyje, kas yra tradicinis kinų būdas slėpti lobius“, tyrime rašo mokslininkai. Kaukolė ten išbuvo 85 metus, išgyveno japonų invaziją, pilietinį karą, komunistų atėjimą ir kultūrinę revoliuciją. Prieš savo mirtį vyras apie radinį papasakojo šeimai, kuri fosiliją atgavo 2018 m. – o vėliau paaukojo GEO universiteto geomokslų muziejui, esančiame Hebėjaus provincijoje.

 

Tyrėjų grupė dar niekada nebuvo mačiusi tokios kaukolės. „Galva buvo didžiulė – su didelėmis smegenimis – ir ilga, žema, su didžiuliu antakių lanku, – sako Ch.Stringeris. – Veidas, nosis ir žandikauliai buvo labai platūs, žmogus turėjo dideles akis. Tačiau veidas buvo žemas, su subtiliais skruostikauliais – ir jis, kaip ir šiuolaikinio žmogaus, buvo įtaisytas žemiau smegenų zonos“.

Mokslininkai ant „drakono žmogaus“ kaukolės viršaus rado nedidelius įdubimus, kurie gali būti užgijusios žaizdos pėdsakais. „Bet mes neturime jokių žinių apie mirties priežastį“, – sako Ch.Stringeris. Atlikus tolesnę analizę nustatyta, kad kaukolė greičiausiai priklausė vyrui, mirusiam, kai jam buvo 50 metų.

Unikali kaukolė

 

Analizuojant kaukolę, paaiškėjo „tipiški archajiški žmogaus bruožai“, tačiau taip pat buvo rastas „primityvių ir išvestinių charakteristikų mozaikinis derinys, išsiskiriantis iš visų kitų anksčiau įvardintų Homo rūšių“, – pranešime teigia Hebėjaus GEO universiteto paleontologijos profesorius Qiangas Ji.

Tyrinėdami kaukolę, mokslininkai išsamiai išnagrinėjo jos formą, išanalizuodami daugiau nei 600 bruožų, sako Ch.Stringeris. Tada komanda „panaudojo labai galingą kompiuterį, kad sukurtų [genetinius] medžius, susijusius su kitomis [ankstyvosiomis žmogaus] fosilijomis. Po daugybės milijonų medžių kūrimo procesų mes priėjome prie pačių paprasčiausių medžių“, – pasakoja mokslininkas.

Rezultatai rodo, kad kaukolė ir kelios kitos fosilijos iš Kinijos sudaro trečią žmonių, gyvenusių lygiagrečiai su neandertaliečiais ir H.sapiens, giminę, sako Ch.Stringeris.

Šeimos medis nurodė, kad naujai aprašytas H.longi yra labiau susijęs su H.sapiens nei su neandertaliečiais, priduria jis. Kitaip tariant, H.longi „dalinasi su mumis naujesniu protėviu nei neandertaliečiai“, – teigia antropologas. Tai paverčia „drakono žmogų“ dukterine H.sapiens rūšimi, sako jis. Šeimos medžio analizė atskleidė dar vieną netikėtumą: bendri protėviai, gyvenę tuo pačiu metu, kaip ir neandertaliečiai, tikriausiai gyveno daugiau nei prieš 1 milijoną metų – tai yra, maždaug 400 000 metų anksčiau, nei lig šiol manė mokslininkai.

 

Laikas ir vieta

Pranešama, kad kaukolę atradęs vyras ją rado dirbdamas prie Dongjiango tilto Harbine. Norėdami patikrinti šį teiginį, mokslininkai atliko daugybę geocheminių analizių – rentgeno fluorescencinį (XRF), retų žemės elementų (REE) ir stroncio izotopų tyrimus. Rezultatai patvirtino teiginį: „drakono žmogaus“ kaukolės cheminė sudėtis buvo panaši į žmonių ir kitų žinduolių fosilijų, rastų Harbino apylinkėse, nuo vidurinio pleistoceno epochos (prieš 2,5 mln. – 11 700 metų) iki holoceno epochos (prieš 11 700 metų – iki šiol). Tyrėjai taip pat nustatė, kad į kaukolės nosies ertmę patekę nešvarumai turėjo tokią pačią stroncio izotopų kompoziciją, kaip ir nuosėdų mėginiai, paimti šalia Dongjiango tilto.

Mokslininkų komanda taip pat datavo kaukolę atsižvelgdama į regioninę stratigrafiją (uolienų sluoksnius) – ir nustatė, kad kaukolė greičiausiai atsirado Aukštutinio Huangšano formacijoje, kuri susidarė prieš 309 000 – 138 000 metų. Tyrėjai sugebėjo susiaurinti laiko tarpą paėmę mažus kaukolės mėginius ir ištyrę jų radioaktyvaus urano elemento skilimo greitį. Šis metodas parodė, kad kaukolė yra mažiausiai 146 000 metų senumo ir datuojama viduriniuoju pleistocenu.

 

Atsižvelgiant į šį laikotarpį, gali būti, kad kitos žmonių rūšys, įskaitant H.sapiens, kontaktavo su H.longi, teigia mokslininkai. Viduriniojo pleistoceno laikais Harbinas buvo miškinga užliejama teritorija. „Jie, kaip ir Homo sapiens, medžiojo žinduolius ir paukščius, rinko vaisius ir daržoves, o gal net gaudė žuvis“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Kinijos mokslų akademijos ir Hebėjaus GEO universiteto primatologijos bei paleoantropologijos profesorius Xijunas Ni. Remiantis dideliu „drakono žmogaus“ dydžiu, taip pat jo vieta šiaurės rytų Kinijoje, mokslininkai mano, kad H.longi galėjo išgyventi atšiaurioje ir šaltoje aplinkoje – o tai turėjo padėti jiems migruoti per Aziją.

O gal tiesiog denisovietis?

Tyrimo anatominės analizės yra „gerai atliktos“ ir „įspūdingos“, tačiau išvados yra „per daug drąsios“, portalui „Live Science“ sako trys mokslininkai, kurie specializuojasi žmogaus evoliucijos srityje.

Gali būti, kad kaukolė yra denisoviečio fosilija, teigia visi trys. Daugelis mano, kad denisoviečiai „išsivystė iš protėvių rūšies, vadinamos Homo heidelbergensis / rhodesiensis, kuri maždaug prieš 600 000 metų pasklido iš Afrikos į Euraziją. Europoje Homo heidelbergensis virto neandertaliečiais, o Azijoje – denisoviečiais“, sako Aix-Marseille universiteto paleoantropologė Silvana Condemi.

 

Turint omenyje, kad laikotarpis, kada denisoviečiai gyveno Azijoje, sutampa su Harbino kaukolės laikmečiu – tad gali būti, kad drakono žmogus iš tiesų yra denisovietis, teigia ji.

„Atidžiai perskaičiau anatominį ir filogenetinį tyrimą, – sako S.Condemi. – Paskelbti duomenys verčia mane priskirti šią fosiliją būtent denisoviečiams“.

Ispanijos nacionalinio gamtos mokslų muziejaus paleobiologas Antonio Rosas irgi sutinka, kad kaukolė greičiausiai priklauso denisoviečiui. Jis priduria, kad autoriai galėjo skirti „per daug svorio“ tam tikriems kaukolės veido bruožams. „Šios veido morfologinės savybės iš tikrųjų gali būti primityvios savybės, paveldėtos iš bendro protėvio“, – teigia A.Rosas. Dėl to Harbino kaukolė gali būti siejama arba su šiuolaikinio žmogaus atšaka, arba su neandertaliečio atšaka (atšakas sudaro rūšys, turinčios bendrą protėvį).

Papildomas 3D testas, vadinamas geometrine morfometrine analize, gali atskleisti kaukolės tapatybę, sako Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Paryžiuje tyrimų direktorius Fernando Ramirezas Rozzi, kurio specializacija yra žmogaus evoliucija. Ši analizė leidžia mokslininkams palyginti šimtus bruožų vienu metu – ir nustato, kurie bruožai yra svarbiausi bandant išskirti naują grupę.

 

Nors mokslui žinomų denisoviečių liekanų yra nedaug, vis dėlto būtų galima palyginti Harbino kaukolės dantį su dantimis, kurie priskiriami denisoviečiams, siūlo F.R. Rozzi.

Tyrimo autoriai pernelyg nesiginčija, kad kaukolė iš tiesų gali būti denisoviečio. „Manau, kad Harbino radinys tikrai galėtų atstovauti denisovietį, ką siūlo labai didelis krūminis dantis su giliomis šaknimis ir glaudus filogenetinis ryšys su „Xiahe žandikaulio“ kaulu [Šiaurės Tibete], kuris galėtų priklausyti denisoviečiams, – sako Ch.Stringeris. – Bet kol neturime pilno denisoviečių genomo ir pilnos smegenis gaubiančios kaukolės dalies (o dar geriau – pilnų griaučių), tol negalime tinkamai išspręsti šio klausimo – o galime kalbėti tik apie tikimybes“.

Trys tyrimai (1,2,3) buvo paskelbti penktadienį (birželio 25 d.), žurnale „The Innovation“.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(6)
Visi šio ciklo įrašai:
2021-06-29 ->
Įspūdingas „drakono žmonių“ atradimas: mano aptikę ir dar vieną senovinių žmonių rūšį – suradimo istorija verta filmo (Foto)
6
2021-06-26 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(0)
31(6)
31(1)
23(4)
17(3)
15(0)
15(0)
13(0)
13(0)
Savaitės
77(3)
70(0)
69(1)
62(0)
60(0)
Mėnesio
232(8)
111(3)
108(12)
106(26)
105(0)