Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Mokslininkai perspėja apie sparčiai nykstančias gyvūnų rūšis: gali nelikti 40 proc. ryklių

2021-09-10 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (110)
    Share

Intensyvi žvejyba kelia grėsmę išnykti beveik dviem penktadaliams ryklių rūšių, tai yra 40 proc., nurodoma šeštadienį paskelbtoje naujausios redakcijos Tarptautinėje raudonojoje knygoje.

Leidinyje pažymima, kad Komodo varanai, gyvenantys Indonezijos salose, nuolat mažėjančiomis kylant vandenynų lygiui, buvo priskirti prie rūšių, atsidūrusių prie išnykimo ribos.

Iš viso apie 28 proc. iš 138 tūkst. rūšių, kurių padėtį įvertino Tarptautinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN), gresia visiems laikams išnykti gamtoje, didėjant griaunamajam žmogaus veiklos poveikiui natūralioms buveinėms.

Tačiau naujausiame nykstančių rūšių sąraše taip pat pabrėžiamas atsikūrimo potencialas. Pavyzdžiui, dešimtmetį dėtos pastangos riboti per didelį išteklių eikvojimą atitolino nuo išnykimo slenksčio keturias komerciškai žvejojamų tunų rūšis.

Bene įspūdingiausias atsigavimas stebimas tarp paprastųjų tunų. Ši rūšis, iki šiol laikyta atsidūrusia prie išnykimo ribos, buvo perkelta trimis laipteliais – prie „mažesnį susirūpinimą keliančių“ rūšių.

Paprastųjų tunų, kurie yra mėgstamas prabangus delikatesas Japonijoje, būklė vėliausiai buvo vertinta 2011 metais.

„Šie įvertinimai Raudonojoje knygoje rodo, kaip glaudžiai mūsų gyvenimas ir pragyvenimas persipynęs su biologine įvairove“, – sakoma IUCN generalinio direktoriaus Bruno Oberle pranešime.

„Garsus raginimas“

Prancūzijos pietiniame Marselio uostamiestyje vykstančio IUCN suvažiavimo svarbi žinia – kad rūšių nykimas ir ekosistemų naikinimas kelia ne mažesnį pavojų nei pasaulio klimato kaita.

Be to, ir pati klimato kaita temdo daugelio rūšių išlikimo perspektyvas, ypač kalbant apie endeminius gyvūnus ir augalus, kurių paplitimo arealas mažas, o ekologinė niša, daugeliu atveju, labai savita.

Komodo varanai, stambiausi šiuo metu pasaulyje gyvenantys driežai, gyvena tik Komodo nacionaliniame parke, įtrauktame į Pasaulio paveldo sąrašą, ir kaimyninėje Floreso saloje.

Šiai rūšiai „vis didesnį pavojų kelia klimato kaitos padariniai“, pažymėjo IUCN. Prognozuojama, kad kylant vandenyno lygiui šių gyvūnų mažytė buveinė per ateinančius 45 metus sumažės mažiausiai 30 procentų.

Ne saugomose teritorijose padėtis taip pat smarkiai blogėja, plečiantis žmogaus poveikiui.

„Mintis, kad šie priešistoriniai gyvūnai dar vienu žingsniu priartėjo prie išnykimo dėl klimato kaitos, yra bauginanti“, – sakė Londone įsikūrusios Zoologijos draugijos gamtosaugos projektų direktorius Andrew Terry.

 

Komodo varanų nykimas yra „garsus raginimas laikyti gamtą itin svarbia priimant bet kokius sprendimus“ per artėjančią svarbią Jungtinių Tautų klimato konferenciją Glazge, pridūrė jis.

„Nerimą kelianti sparta“

Tuo metu iki šiol nuodugniausias ryklių ir rajų būklės vertinimas atskleidė, kad iš 1,2 tūkst. rūšių 37 proc. dabar iškilęs tiesioginis pavojus išnykti – jos yra priskirtos prie pažeidžiamų, atsidūrusių prie išnykimo ribos arba kritiškai nykstančių rūšių kategorijų.

Palyginus su padėtimi septyneriais metais anksčiau, tokių rūšių skaičius padidėjo trečdaliu, sakė Simono Fraserio (Saimono Freizerio) universiteto profesorius Nicholas Dulvy (Nikolas Dalvis), pirmadienį paskelbtos studijos, pagrindžiančios naują rūšių būklės įvertinimą Tarptautinėje raudonojoje knygoje, pagrindinis autorius.

„Visos šios grupės apsaugos statusas toliau blogėja, tad bendras pavojus išnykti didėja nerimą keliančia sparta“, – naujienų agentūrai AFP sakė specialistas.

 

Tarp didžiausią pavojų patiriančių yra penkių rūšių pjūklažuvės, kurių dantyti šnipai dažnai įsipainioja į žvejybos priemones, taip pat įsimintinos išvaizdos atlantiniai pilkšvieji rykliai.

Kremzlinės žuvys, kurių daugumą sudaro rykliai ir rajos, „yra svarbios ekosistemoms, ekonomikoms ir kultūroms“, sakė nevyriausybinės grupės „Shark Advocates International“ prezidentė Sonja Fordham (Sonia Fordam), vienos būsimos studijos bendraautorė.

„Nepakankamai ribodami žvejybą keliame pavojų vandenynų sveikatai ir slopiname galimybes tvariai žuvininkystei, turizmui, tradicijoms ir maisto saugumui ilguoju laikotarpiu“, – kalbėdamasi su AFP pabrėžė ji.

Kaip praneša JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), kasmet pasaulyje tikslingai arba kaip priegauda sugaunama apie 800 tūkst. tonų ryklių, bet tyrimas rodo, kad tikrasis skaičius yra 2–4 kartus didesnis.

Aplinkosaugos veiksmų matas

IUCN šeštadienį taip pat oficialiai įvedė „žaliąjį statusą“ – pirmąjį tarptautinį standartą rūšių atsigavimui ir aplinkosaugos priemonių poveikiui vertinti.

 

„Jis padaro nematomą aplinkosaugos darbą matomą“, – per spaudos konferenciją šeštadienį sakė Oksfordo universiteto profesorė Molly Grace, Žaliojo statuso komiteto bendrapirmininkė.

Naujasis matas leidžia įvertinti, kokiu mastu nyksta arba atsigauna vienos ar kitos rūšies ištekliai, lyginant su istoriniais populiacijų lygiais. Tuo pačiu galima įvertinti ir ankstesnių arba potencialių būsimų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą.

Pastangos stabdyti didelio masto augalų ir gyvūnų populiacijų bei rūšių įvairovės mažėjimą daugiausiai nebūdavo sėkmingos.

2019 metais JT biologinės įvairovės ekspertai perspėjo, kad prie išnykimo ribos atsidūrė apie 1 mln. rūšių. Kai kurie teigia, kad šis procesas yra šeštasis masinis rūšių nykimas per pastaruosius 500 mln. metų.

„Raudonosios knygos statusas rodo, kad esame ant šeštojo masinio nykimo ribos“, – AFP sakė IUCN Raudonosios knygos skyriaus vadovas Craigas Hiltonas-Tayloras.

„Jeigu tai toliau tęsis spartėjančiu tempu, greitai susidursime su didele krize“, – pabrėžė jis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
68(3)
42(0)
34(8)
24(0)
21(2)
20(0)
20(0)
16(0)
15(0)
Savaitės
66(0)
64(0)
60(0)
59(7)
Mėnesio
235(8)
105(22)
87(0)
82(3)