Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Ar žmonija tikrai kilo iš Afrikos? Atrastas seniausias, net prieš 5,7 mln. metų gyvenusio į homininą panašaus senovinio sutvėrimo pėdsakas kelia dvejones

2021-10-15 (0) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (440)
    Share

Išnarplioti ankstyvąją žmonijos istoriją yra labai sunku. Kad ir kaip būtų gaila, bet neandertaliečiai nepaliko jokių raštų, kuriuose būtų apibendrinti visi australopitekų ir ororinų skirtumai, juokauja „Science Alert“.

Ir nors nuolat randame vis daugiau senovinių kaulų, jų vis dar yra labai nedaug – tad sunku analizuoti ir suskirstyti iškastinius radinius į visas žmonių rūšis atitinkančias lentynėles.

Tačiau kaulai nėra vieninteliai mūsų protėvių homininų palikti pėdsakai – kai kuriais atvejais smėlyje išliko ir jų pėdų atspaudai.

Kaip buvo pranešta 2017 m., mokslininkų komanda Kretos saloje (Graikija) esančiame Trachiolos paplūdimyje rado ir išanalizavo daugiau kaip 50 pėdų atspaudų, kurie, kaip manoma, galėjo būti palikti prieš 5,7 mln. metų gyvenusio į homininą panašaus senovinio sutvėrimo.

Šią savaitę paskelbtame naujame tyrime teigiama, kad šie į homininų panašūs pėdsakai yra dar senesni – jiems gali būti net 6,05 mln. metų – taigi, jie yra 350 000 metų senesni, nei manyta iš pradžių.

Tarp visų rastų Homo sapiens fosilijų nėra jokių įrodymų, kad ši rūšis atsirado anksčiau nei prieš 300 000 metų – ir net mums gimininga rūšis Homo neanderthalensis atsirado tik maždaug prieš 430 000 metų – taigi, čia kalbame apie mūsų pro-pro-pro-pro-protėvius (tikriausiai dėl visa ko reikėtų pridėti ir dar kelis pro-pro).

Senovinis primatas Australopithecus afarensis, geriau žinomas iš išlikusio skeleto, praminto Lucy, gyveno jau prieš 3,9 mln. metų – taigi artėjame prie tam tikros laiko ribos.

Tačiau Kretoje aptiktas pėdsakas yra toks senas, kad komanda mano, jog Graecopithecus freybergi – primatas, kurio dantų pavyzdžiai datuojami 7,2 mln. metų ir kuris yra galimai seniausias tiesioginis žmonių protėvis iš laikų netrukus po to, kai mūsų giminė atsiskyrė nuo šimpanzių – gali būti susijęs su šiais pėdsakais.

 

„Negalime atmesti ryšio tarp pėdsako ir galimo ikižmogiškojo Graecopithecus freybergi“, – sako Tiubingeno universiteto (Vokietija) paleontologė Madelaine Böhme.

Visų šių senovės homininų pėdos turėjo skirtingus požymius, nes nuo supimosi medžiuose buvo pereinama prie vaikščiojimo stačiomis visą dieną – o pėdų atspaudai leidžia analizuoti, kurioje šio proceso stadijoje vaikščiotojas tuo metu buvo.

Tačiau ne visi sutinka, kad šiuos pėdsakus paliko senovinis homininas – o kai kalbama apie pėdsakus, kartais gali būti sunku pateikti tvirtą atsakymą.

„Ši interpretacija laikoma kontroversiška, ir buvo pateikta keletas priešingų versijų“, – rašo komanda. Pavyzdžiui, Meldrumas ir Sarmiento iškėlė prielaidą, kad Trachilos pėdsakus galėjo palikti nehominininis primatas, turintis į priekį pasuktą puspirštį – ir tai iliustravo remdamiesi gorilos pėdsaku“, – sako jie.

 

Tačiau tyrėjai tvirtina, kad nė vienas iš argumentų neleidžia atmesti galimybės, jog šie pėdsakai priklauso ankstyvajam žmogaus protėviui – pavyzdžiui, G.freybergi.

Taip pat kilo abejonių dėl fosilinio pėdsako datavimo – todėl tyrėjai ėmėsi konkrečiai šios vietos, esančios šiaurės vakarų Kretoje, datavimo.

Trachiolos paplūdimyje naudodama paleomagnetinius ir mikropaleontologinius metodus, komanda išanalizavo 57 mėginius ir nustatė, kad pėdsakai yra senesni nei anksčiau apskaičiuota – maždaug 6,05 mln. metų senumo.

Reikia atkreipti dėmesį, kad šie pėdsakai buvo rasti ne Afrikoje, o Kretos saloje. Nors tuo metu Kreta dar buvo prisijungusi prie žemyninės Graikijos, tai vis tiek kelia dar daugiau klausimų apie tai, kur pirmiausia išsivystė senovės homininai – ir kelia abejonių dėl visuotinai žinomos teorijos apie afrikinę kilmę.

 

Kaip savo straipsnyje aiškina tyrėjai, „homininų evoliucijos istorija ir migracijos modeliai yra diskutuotinas klausimas“.

„Nepaisant daugybės publikacijų, kuriose teigiama, kad homininai yra kilę iš Afrikos, esama įrodymų, kad pirmieji homininai galėjo išsivystyti ir Eurazijoje. Mioceno homininų buvimo Europoje įrodymai apima ir kūno, ir pėdsakų fosilijas“, – priduria jie.

Kai kalbame apie milijonus metų skaičiuojančius senovinius žmonių protėvius, neabejotinai teks išnarplioti daug painių, sudėtingų tinklų. Panašu, kad mes dar tik atrandame, koks painus gali būti mūsų genealoginis medis.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(14)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
56(0)
37(0)
31(0)
26(0)
24(0)
21(0)
20(0)
19(0)
15(9)
13(4)
Savaitės
93(1)
80(0)
70(5)
Mėnesio
93(0)
83(5)
78(6)