Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Kas atsitiktų, jei subombarduotume veikiantį ugnikalnį? Praktikoje tai buvo išbandyta ne vieną kartą (Foto, Video)

2021-11-23 (0) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (165)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Cumbre Vieja ugnikalnis Ispanijai priklausančioje La Palmos saloje Kanarų salose pradėjo išsiveržti 2021 metų rugsėjį ir tai tęsiasi pastaruosius du mėnesius. Lavos srautas apėmė beveik tūkstantį hektarų, sunaikino daugiau nei 2 600 pastatų, o apie 7 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Cumbre Vieja išsiveržimas Kanaruose, 2021 m. rugsėjo 20 d.
©Eduardo Robaina (CC BY-SA 3.0) | en.wikipedia.org

Kaimyninės salos La Gomeros savivaldybės tarybos pirmininkas Casimiro Curbelo užsiminė, kad galbūt lavos srautus būtų galima nukreipti nuo apgyvendintų regionų taikant ekstremalesnes priemones, pavyzdžiui, subombardavus lavos srautą iš lėktuvų.

Kad ir kaip beprotiškai skambėtų Curbelo idėja, jis nėra pirmasis, kuris ją pasiūlo. Tiesą sakant, tai jau buvo išbandyta anksčiau.

Cumbre Vieja lavos srautas, 2021 m. spalio 10 d.
©European Space Agency (CC BY-SA 3.0 IGO) | en.wikipedia.org

1935 m. Havajų Mauna Loa ugnikalnis išsiveržė lavos srautais pavojingai arti Hilo miesto, kuriame tuomet gyveno 16 000 gyventojų. JAV geologijos tarnybos (USGS) Havajų ugnikalnių observatorijos įkūrėjas ir pirmasis direktorius Thomas Jaggar paragino armijos oro korpusą ir pulkininką leitenantą George'ą S. Pattoną nusiųsti karinius lėktuvus, kurie susprogdintų bombas netoli išsiveržimo angos.

Idėja buvo ne sunaikinti ugnikalnį ar sustabdyti jo išsiveržimą, nes tai buvo neįmanoma, o sukelti uolų kanalų ir požeminių tunelių griūtį, kuriais lava tekėjo link Hilo, ir taip nukreipti gresiantį pavojų.

 

Gruodžio 27 d. nedidelė „Keystone B3“ ir „B4“ biplanų eskadrilė praskrido virš lavos srautų ir „stulbinančiu techniniu tikslumu“ numetė bombų spiečius. Pusė šių bombų turėjo po 152 kg trotilo. Kita pusė buvo tik dūminės bombos, kad pilotai galėtų matyti, kur nukrito sprogstamosios bombos.

1935 m. gruodžio 27 d. rytą ant Mauna Loa detonuojančios bombos vaizdas iš oro
©US Army Air Corps

Po šešių dienų išsiveržimas baigėsi ir Thomas Jaggar paskelbė, kad operacija buvo sėkminga. Jis paskelbė, kad bombardavimas „padėjo pagreitinti srauto pabaigą“ ir kad „natūraliai lava taip staigiai nesustotų“.

Tačiau kiti buvo nusiteikę skeptiškai. „Kelios bombos nepataikė į savo taikinius, o tos, kurios pataikė, neatrodė, kad sukeltų tokius topografinius pokyčius“, – žurnale „National Geographic“ rašė Robinas George'as Andrewsas. JAV geologas Howardas Stearnsas, buvęs paskutiniame lėktuve, numetusiame bombas, mano, kad išsiveržimas buvo sustabdytas tik per atsitiktinumą.

 

Panaši operacija buvo bandyta per kitą Mauna Loa išsiveržimą 1942 metais. Tuo metu tikslas buvo numalšinti iš sprogusio ugnikalnio sklindančią šviesą; įpusėjus Antrajam pasauliniam karui, armijos vadas nerimavo, kad ryškiai švytinti lava gali padėti priešo lėktuvams ir veikti kaip orientyras.

Panašiai kaip ir jo pirmtako atveju, sprogimas neturėjo reikšmingo poveikio lavos tėkmei, sako USGS Aliaskos ugnikalnių observatorijos geofizikė Hannah Dietterich.

1935 m. Mauna Loa išsiveržimo bombardavimo nuotrauka iš oro
©US Army Air Corps

Nepaisant abejotinos ankstesnių pastangų sėkmės, ir toliau buvo diskutuojama apie galimybę panaudoti bombas iš oro lavos srautams nukreipti, jei jie keltų grėsmę gyvenvietėms.

1975 ir 1976 m. mokslininkai ant Mauna Loa senovinių lavos darinių numetė daugybę modernių masyvių bombų. Buvo patvirtinta, kad purslų kūgiai – vulkaniniai piliakalniai, susidarę ant angos ar plyšio, išskiriantys daug lavos – gali būti pažeidžiami griūties, sukeltos bombomis.

 

1983 m., per mažesnį Etnos išsiveržimą, inžinieriai, į mažus vamzdelius, iškastus šalia lavos kanalų, nuleido sprogmenis. Deja, lava buvo taip įkaitusi, kad inžinieriai baiminosi, kad jei į vamzdelius pripildys užtaiso, dėl lavos sklindančios šilumos sprogmenys sprogs anksčiau laiko. Inžinieriai purškė vandenį į vamzdžius, kad juos atvėsintų, tačiau tai sukėlė dramatiškus temperatūros svyravimus, kurie deformavo lavos kanalą, todėl išlydyta uoliena išsiliejo dar prieš sprogstamųjų medžiagų panaudojimą.

Kai 1991 m. vėl išsiveržė Etna, inžinieriai išbandė kitokį būdą. Jie paprašė JAV kariuomenės numesti ne bombas, o didelius betono luitus virš lavos vamzdžio, bandant sutraiškyti vamzdį ir sustabdyti lavos tekėjimą iš jo. Tačiau tai pasirodė bevaisis bandymas. Taigi inžinieriai grįžo prie sprogmenų.

 

Nesprogusi bomba, numesta ant Mauna Loa lavos srauto 1935 m., atrasta 1977 m.
©Jack Lockwood

Buvo padėtos beveik 8 tonos sprogmenų. Šį kartą sprogimas išsprogdino didžiulę skylę pagrindiniame lavos kanale. Didžioji lavos dalis iš šios skylės nutekėjo į daugybę dirbtinių kanalų, kur ji atvėso ir sukietėjo, išgelbėdama Zafferana Etnea miestą ir jo 9500 gyventojų.

Taigi ar galime panaudoti bombas, kad nukreiptume lavos srautus iš Cumbre Vieja ugnikalnio? Pasak Šiaurės Karolinos valstijos universiteto vulkanologės Ariannos Soldati, mažai tikėtina – Cumbre Vieja ugnikalnio atveju išsiveržę plyšiai atsivėrė prie pat žmonių namų.

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(18)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(18)
Visi šio ciklo įrašai:
2021-11-23 ->
Kas atsitiktų, jei subombarduotume veikiantį ugnikalnį? Praktikoje tai buvo išbandyta ne vieną kartą (Foto, Video)
18
2021-10-11 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
74(0)
66(0)
26(8)
23(0)
19(0)
14(1)
12(0)
11(2)
Savaitės
72(6)
56(8)
Mėnesio
109(22)
101(1)
92(0)
83(5)