Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Žiemojančių vandens paukščių stebėjimas Kaune

2009-12-19 (1) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3164)
    Share

1959 m. aukščiau Kauno ant Nemuno vagos pabaigus statyti Kauno hidroelektrinę (KHE), žemiau elektrinės susiformavo nauja, šiuo metu viena pagrindinių, svarbiausių vandens paukščių žiemoviečių Lietuvos vidaus vandenyse.

Daug vandens paukščių žiemoja Nemune prie HES, 2009-01-08
©Julius Morkûnas

Pagrindinis šios teritorijos privalumas – dėl nuolat veikiančios KHE ir svyruojančio vandens lygio Nemune žiemą net ir per didžiausius šalčius neužšąla trumpesnis ar ilgesnis (nelygu kiek laipsnių šalčio) Nemuno ruožas žemiau KHE. Tokie neužšąlantys ruožai ypač svarbūs žiemojantiems vandens paukščiams. 1988 m. žemiau KHE įsteigtas Kauno ornitologinis draustinis, kurio teritorija šiuo metu apima maždaug 78,5 ha. Žiemą šio draustinio teritorijoje susirenka iki kelių tūkstančių vandens paukščių.

Šiltesnėmis žiemomis Nemunas neužšąla ne tik Kauno ornitologiniam draustiniui priklausančioje dalyje, bet ir dar nuo kelių iki keliolikos kilometrų ilgio ruože, kur tarp įprastinių žiemojančių vandens paukščių galima rasti ir pamatyti daug retesnių, įdomesnių ar žiemą retai aptinkamų paukščių rūšių.

Šiame straipsnelyje susipažinsime su žiemojančių vandens paukščių labiausiai pamėgtomis vietomis Nemune Kauno miesto ribose ir įdomiausiomis žiemojančių vandens paukščių rūšimis.

Žemėlapyje skaičiais pažymėtos pagrindinės žiemojančių vandens paukščių stebėjimų vietos. Pateikiame trumpą kiekvienos vietos aprašą ir tikėtinas toje vietoje pamatyti paukščių rūšis.

1. Kauno ornitologinis draustinis. Jį lengviausia apžiūrėti iš prieplaukos Petrašiūnų pusėje – pervažiavę KHE, už „Lukoil“ degalinės T. Masiulio gatvėje sukame į kairę ir maždaug už 2 km pasiekiame prieplauką. Nemunas draustinio teritorijoje neužšąla net ir per didžiausius šalčius, todėl čia laikosi didžiausios gulbių nebylių, didžiųjų ančių, laukių, klykuolių, kuoduotųjų ančių, didžiųjų dančiasnapių sankaupos.

Ties pačia KHE ant betoninių šlaitų mėgsta ilsėtis ir plunksnas džiovinti kasmet vis gausiau žiemojantys didieji kormoranai, pilkieji garniai, kurie nevengia ir priešingoje Nemuno pusėje esančių medžių. Šiuose medžiuose taip pat neretai pamatysime ir bent vieną ar du jūrinius erelius. Ties KHE taip pat mėgsta maitintis ir ilsėtis sidabriniai bei kaspijiniai, paprastieji, rečiau matomi balnuotieji kirai, o 2000-01-30 pastebėtas netgi didysis poliarinis kiras, 2005-02-14 vienas silkinis kiras (K. Castren). Norėdami pamatyti šiek tiek retesnių rūšių, tokių kaip mažieji dančiasnapiai, rudagalvės antys, cyplės, rudagalvės kryklės ar mažieji kragai, dažniausiai turėsime pasižvalgyti šiek tiek ilgiau, nors tai tikrai nėra taisyklė, nes, pavyzdžiui, mažieji kragai paskutinius kelerius metus labai mėgo maitintis ties pačia prieplauka, o pavienių paukščių ar nedidelių jų grupelių gali būti pastebima įvairiose draustinio vietose.

Taip pat beveik kasmet draustinio teritorijoje žiemą matoma pavienių mažųjų gulbių, gulbių giesmininkių, žilųjų ančių (svarbu nesumaišyti su kuoduotosiomis antimis), ledinių ančių, vidutinių dančiasnapių. 2005 m. vasario 1 d. ir 19 d. pastebėta juodosios anties patelė (K. Castren), o 2006 m. sausio 24 d. – baltaskruostė berniklė (K. Castren), tikėtina, kad tas pats paukštis matytas ir sausio 11 d. ties Smetonos alėja (J. Miškinis) bei vasario 7 d. ties Šančiais (J. Morkūnas). 2008-12-28 ties KHE pastebėtas besimaitinantis ausuotasis kragas.

2. Nemunas ties Panemunės šilu. Šį ruožą lengviausia apžiūrėti einant pakrante iš Panemunės šilo pusės, nuo pėsčiųjų tilto. Be visų įprastinių vandens paukščių rūšių, šioje teritorijoje didelė tikimybė pamatyti cyplių, kurios ypač mėgsta laikytis šiek tiek aukščiau pėsčiųjų tilto, rudagalvių ančių, mėgstančių maitintis šiek tiek žemiau pėsčiųjų tilto, ir mažųjų kragų, kurių gana nemaža sankaupa (iki 12–15 paukščių vienu metu) 2008–2009 m. žiemą laikėsi priešingoje Nemuno pusėje ties sena lynine perkėla, kurią pasieksime iš Aukštųjų Šančių nusileidę vingiuota Švenčionių gatve. Čia 2008 m. gruodžio mėn.–2009 m. sausio mėn. pastebėta ir retai Lietuvoje žiemoti liekanti pilkoji antis. Šioje vietoje taip pat neretai pamatysime ir mažųjų dančiasnapių. 1995–1996 m. žiemą ties Panemunės šilu laikėsi ir viena pilkoji žąsis, kuri dalį laiko praleido ir ties KHE. Tikėtina, kad pavienės pilkosios žąsys neužšalusiuose Nemuno ruožuose žiemoja beveik kasmet.

3. Nemuno ruožas tarp Kauno geležinkelio tilto ir Vytauto bažnyčios, kurią labai lengvai galėsime apžiūrėti eidami pakrantėje nutiestu pėsčiųjų taku. Šį ruožą taip pat galima suskirstyti ir į keletą dar trumpesnių ruožų ar stebėjimų taškų. Pradėkime ties Vytauto bažnyčia, kur galėsime stebėti žiemojančius kirus – rudagalvius, paprastuosius, pavienius balnotuosius ir priešingoje Nemuno pusėje stūksančioje salelėje bei pakrantės seklumose mėgstančius ilsėtis sidabrinius ir kaspijinius kirus. Šioje vietoje yra puiki galimybė palyginti ir išmokti atskirti šias dvi gana panašias kirų rūšis.

Iš įdomesnių stebėjimų: 2009-02-19 ties Vytauto bažnyčia matyta smailiauodegės anties patelė, o 2009-02-24 ir viena pilkoji antis (J. Morkūnas). Eidami Nemuno salos link, be įprastinių ir dažnų rūšių, turėsime puikią galimybę pamatyti cyplių, rudagalvių kryklių (didžiausia tikimybė jas išvysti gruodį–sausį), mažųjų dančiasnapių, mažųjų kragų. Kitame Nemuno salos gale mėgsta laikytis rudagalvės antys, kurias didesnė tikimybė pamatyti vasario mėnesį. 2009 m. vasarį tarp Nemuno salos ir Kauno geležinkelio tilto bent kelis kartus buvo pastebėta vidutinio dančiasnapio patelė.

4. Neris tarp P. Vileišio tilto ir santakos su Nemunu. Šiame ruože vandens paukščių skaičius nebūna didelis, tačiau, kol Neris neužšalusi, tai viena geriausių vietų Kaune kirams stebėti – ypač vėlyvą rudenį ir ankstyvą žiemą. Deja, tam būtina viena sąlyga – žemas vandens lygis, nes tik tada atsiveria nemažos smėlėtos salos, kuriose mėgsta ilsėtis gausiai susirenkantys paprastieji ir sidabriniai kirai, pavieniai kaspijiniai ir negausiai pastebimi balnuotieji kirai. Kartais gali pasisekti pamatyti ir geltonkojį kirą – šių metų rudenį vienoje iš salų buvo pastebėtas geltonkojis kiras su raudonu plastikiniu žiedu, žieduotas Kroatijoje 2001 m. (tai buvo pirmasis šio kiro stebėjimas per jo gyvenimo istoriją). Žiemą, kai ledas užtraukia Nerį, kirai pasitraukia į Nemuną ir tuo metu didžiausios jų sankaupos matomos Nemuno pakraščiuose miesto centre bei ties KHE. Jei Kauno marios neužšalusios, tada naktis kirai praleidžia mariose. Neryje, be visų kitų įprastų paukščių rūšių, keletą kartų buvo pastebėta ir mažųjų gulbių, o 2008-01-06 Nemuno ir Neries santakoje matyta praskrendanti želmeninė žąsis (R. Karpavičius).

Stebėdami vandens paukščius, pravartu pasižvalgyti ir po pakrančių krūmynus ar miškelius – be visų žiemos metu įprastų paukščių, nenustebkime pamatę ar daug dažniau išgirdę žiemojančias karetaites. Nors ir mažesnė, bet yra tikimybė išvysti ir žiemojančių kikilių, liepsnelių ar paprastųjų varnėnų. Prieš kiek daugiau nei 10 metų žemiau KHE pakrantės sąžalynuose buvo pastebėta fazanų, o Nemuno saloje kasmet matoma kurapkų. Vaikščiodami Nemuno ar Neries pakrantėmis, nepražiopsokime ir greitai praskrendančio tulžio, kurį dažniau išgirstame nei pamatome.

Susipažinome su pagrindinėmis žiemojančių vandens paukščių stebėjimo vietomis Kaune, kurias gana lengvai galima pasiekti tiek viešuoju transportu, tiek nuosavu automobiliu. Paminėjome tik tas, kuriose susitelkia gausiausios paukščių sankaupos, todėl turint laiko ir noro vertėtų aplankyti ne tik šias vietas, bet ir paieškoti naujų ar tiesiog pėsčiomis pereiti pasirinktus ruožus. Ne ką mažiau nei minėtos vietos įdomūs turėtų būti ir Nemuno ruožai ties Žemaisiais Šančiais (Kranto g.) ir Nemunas žemiau santakos su Nerimi (šiame ruože 1996 m. žiemą pastebėtas vienas juodakaklis naras). Stebėdami žiemojančius paukščius, viską pažymėkite dienoraštyje, nes iki šiol apie Nemune ties Kaunu žiemojančių vandens paukščių rūšinę sudėtį ir kiekį buvo sprendžiama remiantis tik pavienių stebėtojų ir atskirų ruožų duomenimis.

Už suteiktus asmeninių stebėjimų duomenis ir pagalbą ruošiant šį straipsnelį dėkoju J. Morkūnui ir A. Petraškai.

Daugiau panašių straipsnių ieškokite žurnale "Paukščiai":

TURINYS:

  • LOD ŽINIOS / LOD News
  • Liutauras RAUDONIKIS. Paskelbtas naujas globaliai nykstančių Europos paukščių sąrašas.
  • Liutauras RAUDONIKIS. Paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje: truputis istorijos, dabartis ir perspektyvos.
  • Eglė PAKŠTYTĖ. ĮDOMIOS VIETOS PAUKŠČIŲ STEBĖTOJAMS
  • Povilas IGNATAVIČIUS. Žiemojančių vandens paukščių stebėjimas Kaune.
  • Vytautas JUSYS, Liutauras RAUDONIKIS. Raudonkojų sakalų invazija Lietuvoje 2009 metais.
  • Vytautas JUSYS. Ornitofaunistiniai stebėjimai Lietuvoje.
  • Darius STRAŠEVIČIUS. Ornitofaunistiniai stebėjimai kaimyninėse šalyse.
  • Vytautas PAREIGIS. Tolimųjų Rytų kiras (Larus schistisagus).
  • Saulius KARALIUS. Juodakrūtis strazdas (Turdus atrogularis).
  • Saulius KARALIUS. Čimčiakai.
  • Eglė PAKŠTYTĖ. Itin vėlyvas ausuotųjų kragų perėjimas Lietuvoje.
  • Eugenijus KAVALIAUSKAS, Eglė PAKŠTYTĖ, Modestas RUŽAUSKAS. Didysis baltasis garnys raudonomis kojomis.

Kaip įsigyti žurnalą?

Žurnalas “Paukščiai” parduodamas Lietuvos ornitologų draugijos būstinėje, Naugarduko 47 - 3, Vilniuje, Ventės rago ornitologinėje stotyje ir leidykloje “Lututė”, V.Putvinskio g. 47-4, Kaune. Šioje leidykloje žurnalas parduodamas ir per internetinę parduotuvę. Taip pat yra ir prenumeratos galimybė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Povilas Ignatavičius
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

Paros
30(3)
23(2)
22(3)
17(0)
14(3)
12(0)
11(3)
Savaitės
30(9)
37(0)
33(8)
42(0)
31(5)
44(0)
38(0)
31(0)
52(1)
Mėnesio
119(12)
41(0)
44(8)
40(0)
49(0)
44(0)
40(1)