Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

„Nord Stream“ neišvengiamai artėja

2009-07-02 (8) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1440)
    Share

Lietuva vis dar nepritaria Rusijos ir Vokietijos sumanymui Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“).

Aplinkos ministerija (AM) paprašė daugiau duomenų apie šį projektą, kurį ekologai vadina beprotybe.

Minų laukas – taip mokslininkai vadina Baltijos jūrą, kurioje po Antrojo pasaulinio karo rusai ir jų sąjungininkai nuskandino dešimtis tūkstančių tonų Vokietijoje konfiskuotų cheminių ir artilerinių ginklų – šaudmenų, minų, giluminių bombų.

Rusijos idėją tiesti 1200 kilometrų ilgio dujotiekį Baltijos jūros dugnu per šį minų lauką ekologai laiko beprotybe. Nepaisant perspėjimų, dujotiekio projektas derinamas su Baltijos šalimis, o Rusijos sausumoje „Šiaurės srautas“ jau tiesiamas.

Bendrovė „Nord Stream AG“, kurią įsteigė daugiausia akcijų joje turintis Rusijos gamtinių dujų koncernas "Gazprom" ir dvi Vokietijos kompanijos, pateikė projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą Lietuvai. Joje tikinama, jog dujotiekis šiek tiek pakenks gamtai tik jo tiesimo metu, o paskui jai neva būsią dar geriau negu ligi tol.

Lietuvos specialistai tokiai prognozei nepritarė: „Ši ataskaita nėra pakankamai išsami, kad būtų galima pradėti svarstyti leidimų dujotiekio tiesimui ir eksploatacijai išdavimo klausimus. Todėl prašoma papildyti kai kurias PAV ataskaitos dalis ne tik praplečiant atliktą analizę, bet ir pateikiant naujų tyrimų duomenis bei jų įvertinimą.“

Tokią Lietuvos poziciją AM nusiuntė bendrovei "Nord Stream AG" ir devynioms šalims, kurios dalyvauja vertinant šio projekto poveikį aplinkai.

„AM nusprendė teisingai. Tačiau rusai vis tiek darys ką užsimanė ir Lietuva negalės uždrausti, nes projektui jau pritarė tos šalys, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas – Suomija, Švedija, Danija ir, be abejo, Rusija bei Vokietija“, – svarstė chemijos mokslų daktaras Vidmantas Kapočius.

Sprendžiant dujotiekio likimą Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija veto teisės neturi, nes jų teritorinių vandenų „Šiaurės srautas“ nekirs. Pagal Tarptautinę ekologijos konvenciją šalys, kurių vandenyse tokie darbai neatliekami, turi teisę tik pareikšti savo nuomonę.

Prieš trejetą metų JAV savaitraštis „Newsweek“ paskelbė Sovietų Sąjungos karinio jūrų laivyno kapitono leitenanto Konstantino Terskovo dienoraštį. Šiam kariškiui 1947 metais buvo įsakyta Baltijos jūroje prie Gotlando salos, tarp Švedijos ir Latvijos krantų, palaidoti 34 tūkst. tonų vokiškų cheminių ginklų.

Kapitono dienoraštyje rašoma, kad jūreiviai nuleido į jūrą tūkstančius sviedinių su cheminiu „įdaru“. Kai kurie sprogmenys iškildavo į paviršių, bangos išmesdavo juos į krantus.

Dabar, po 60 metų, numatytas dujotiekio maršrutas driekiasi kaip tik prie Gotlando, kur K. Terskovo įgula skandino cheminius ginklus. Tai – apie 130 kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos. Kitą dalį sprogmenų rusų kareiviai nuskandino netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Specialios darbo grupės Baltijos jūros teritorijoje nuskandintiems cheminiams šaudmenims tirti duomenimis, 1947 ir 1948 metais 11 tūkst. tonų cheminių medžiagų buvo išmesta į rytus nuo Bornholmo, o 1000 tonų – netoli Gotlando.

Odą pažeidžiančių, vimdomojo poveikio ir ašarinių medžiagų bei fosgeno buvo didelio galingumo sprogmenyse ir prieššarviniuose sviediniuose, 50, 250 ir 500 kilogramų aviacinėse bombose bei medinėse ir metalinėse dėžėse.

Dujotiekio projekto autoriai tikina parinkę trasą ne per šaudmenų sąvartynus. Tačiau tyrimus atlikę Rusijos gynybos ministerijai pavaldaus Nacionalinio navigacijos ir hidrografijos mokslo ir tyrimų instituto atstovai projektuotojus perspėjo, jog minų, giluminių bombų, artilerinių šaudmenų ir cheminių šaudmenų yra ir ten, kur numatyta tiesti dujotiekį.

Prognozuojama, jog pajudinus sankaupas jūros dugne bus užteršti jūros organizmai. Dalis teršalų, pavyzdžiui, kaip jūros gėrybės pateks ant mūsų stalo, dalis gali būti išmesta į krantą ir nuodys poilsiautojus bei šalia jūros gyvenančius žmones.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Feliksas Žemulis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
52(0)
37(8)
31(0)
26(0)
26(0)
24(0)
17(6)
17(0)
Savaitės
86(9)
84(5)
69(0)
63(2)
Mėnesio
136(27)
132(0)
121(6)
113(14)
111(0)